Vaistinėlė iš miško: kokių žolelių prisidžiovinti žiemai, naudingai ir aromatingai arbatai

Gegužė

Šalpusnis (žiedai).

Lapų nuoviras padeda nuo kosulio, o užplikytus žiedus geria kaip vitamininį gėrimą.

Kiaulpienė.

Lapai ir žiedai išveda toksinus, valo kraują, atstato imunitetą.

Dilgėlė. Turi įtakos kraujodarai, prisotina vitaminų. Galima plikyti kaip arbatą arba dėti į sriubas.

Birželis

Geltonžiedis barkūnas. Mažina kraujospūdį, padeda esant migrenai, nemigai ir blogai nuotaikai.

Melisa.

Melisų arbata nuima galvos skausmą, ramina nervus ir širdį – mažina tachikardiją.

Liepa.

Iš žiedų gaunama saldoka aromatinga arbata, ji ramina nervų sistemą ir lėtina širdį.

Gyslotis. Šviežius lapus galima dėti prie sumušimų, o antpilą iš džiovintų gerti nuo kosulio.

Liepa

Raudonėlis ir šalavijas.

Galima dėti į arbatą, salotas ir mėsos patiekalus. Viena iš raudonėlio rūšių yra oreganas.

Žemuogė.

Lapus galima dėti į arbatą, o džiovintas uogas į kompotą, košes ar jogurtą.

Medetka.

Gamtinis antiseptikas, padės nuo burnos ertmės uždegimų ir išgydys gerklę.

Dobilas.

Naudingas moterų sveikatai, nuima skausmą ir degina cholesterolį.

Avietė.

Lapai ir uogos turi antioksidantų: jie didina energiją ir imunitetą.

Rugpjūtis

Valerijonas.

Svarbiausias gamtinis raminamasis: išgelbės nuo neurozių.

Viržis.

Pasižymi dezinfekuojančiomis, žaizdas gydančiomis, priešuždegiminėmis, prakaitą bei šlapimą varančiomis, valančiomis, skatinančiomis atsikosėjimą, rišančiomis, raminančiomis, priešrūgštinėmis savybėmis. Padeda esant inkstų ir kepenų, tulžies pūslės ir virškinamojo trakto ligoms, podagrai, reumatizmui. Gerina plaukų augimą.