Valgymo sutrikimai: ką verta žinoti ir kada būtina kreiptis pagalbos? (3)

Vis daugiau žmonių patiria įvairius valgymo sutrikimus: vieniems sunku sustoti valgyti, o kiti apie maistą negali net pagalvoti. O šių sutrikimų priežastis jau taip pat nieko nebestebinanti - stresas. Kada jis mums naudingas, o kada verta susirūpinti?

Persivalgymas - dažnam pažįstamas jausmas. Kartais taip nutinka visai netyčia, nes skanu ir sunku sustoti. Tačiau vis dažniau pasitaiko, kad toks elgesys tampa savotišku „nusiraminimo“ ritualu. Psichologė-psichoterapeutė Žilvita Tamušauskienė sako, kad persivalgymas yra dažniausiai pasitaikantis valgymo sutrikimas.

Neigiamas emocijas „suvalgome“

Psichologės teigimu, žmogus dažniausiai stengiasi „suvalgyti“ savo negatyvias emocijas. „Mūsų smegenų struktūros ypatumai yra tokie, kad jeigu mes esame streso veikiamos emocinės būklės, mūsų smegenų žievė neveikia. O jeigu trumpiau, mūsų emocijas veikia arba limbinė smegenų sistema, arba jau minėta smegenų žievė, kuri atsakinga už sąmoningumą“, - kalbėjo Ž. Tamušauskienė.

Dažnai žmonės neatkreipia dėmesio į savo svorio pakitimus, nes kai esame nuolatinio streso būsenos - protas tyli. „Ir kai tai žinai, tada yra lengviau suprasti, kas su mumis vyksta. Protas yra savęs kontrolė. Aišku, kartais mus veikia ir instinktai. Nereikia pamiršti, kad tai - per daugelį milijonų metų susiformavusi sena smegenų dalis, kuri atsakinga už pagrindinių fiziologinių poreikių patenkinimą“, - pasakojo psichologė.

Prie vis spartėjančio svorio augimo ženkliai prisidėjo ir kiti veiksniai, tokie kaip COVID-19 pandemija. Anot Ž. Tamušauskienės, šalyje prasidėjus karantinui, žmonės ilgą laiką buvo priversti sėdėti namuose, todėl natūralu, kad stipriai sumažėjo ir fizinis aktyvumas.

„Žiūrint iš istorinės perspektyvos, mes, žmonės, esame bandos gyvūnai. Todėl prasidėjus karantinui patyrėme ir stiprią socialinę izoliaciją. Žinoma, šioje situacijoje mums labai padeda įvairios technologinės komunikacinės priemonės. Tačiau gyvo kontakto mums vis vien be galo reikia. Juk tai lemia hormonų, oksitocino, prieraišumo hormono išsiskyrimą mūsų organizme, kuriuos mes patiriame būtent fizinio kontakto metu“, - akcentavo pokalbininkė.

Dar vienas pavojus - nevalgymas

Kol vieni save ramina gausiai ir nesveikai valgydami, kiti būdami streso būsenos maisto iš viso atsisako. „Neužmirškime, kad stresas, kaip būsena, atsirado jau labai seniai. Dar senovėje, kai žmogus pats turėjo susimedžioti maistą, jam visada kildavo grėsmė ir pačiam tapti kieno nors kito pietumis.

Todėl natūralu, kad stresas jau tada lydėjo mus. Ir, žinoma, turėjome sugebėti greitai bėgti, tačiau savaime suprantama, kad pilnu pilvu to padaryti negalėdavome. Iš čia susiformavo logiškas suvokimas, kad maistą reikia šalinti“, - apie streso atsiradimą kalbėjo psichoterapeutė.

Todėl, pasak Ž. Tamušauskienės, žmogus, patirdamas stresą, ne tik nevalgo, bet ir vemia, nes ruošiasi tam „pavojingam“ momentui, kai gali „netekti“ gyvybės.

„Bet tai yra nesąmoningas suvokimas. Juk kai žmogus yra stresinės būsenos, realus pavojus, kad kažkas tau atims gyvybę - neegzistuoja. Tačiau mūsų smegenys šią būseną priima būtent taip ir duoda atitinkamas komandas“, - teigė pašnekovė.

Psichologė pabrėžia, kad jeigu tokių situacijų kiekvieno žmogaus gyvenime pasitaiko 1 ar 3 kartus - per daug jaudintis nereikėtų. Nes gerasis, trumpalaikis, dar kitaip vadinamas eustresas kaip tik padeda mums mobilizuoti organizmą, susikaupti ir susitelkti į tam tikras užduotis ar darbus. „Tad jeigu asmuo vieną kartą nepavalgys pietų, tačiau vietoj to parašys gerą tekstą - nieko tokio“, - įsitikinusi Ž. Tamušauskienė.

Tačiau neretai pasitaiko, jog žmogus patiria ilgalaikį, dar kitaip vadinamąjį distresą. Jis kenkia ne tik psichologinei, bet ir fizinei sveikatai.

„Žmogus nevalgo ilgą laiką, todėl nebegali normaliai atlikti kasdienių užduočių, padidėja savikritika ir baimė, kad niekas nebeišeis ir t.t. Jeigu nuolat patiriant stresą atsiranda ilgalaikis nevalgymas, ilgainiui gali išsivystyti tokie sutrikimai, kaip anoreksija ir kiti įvairūs valgymo sutrikimai“, - perspėja psichoterapeutė.

„Liūdna pripažinti, tačiau valgymo sutrikimai lemia didžiausią žmonių mirtingumą būtent psichiatrijos srityje. Todėl, jeigu nevalgymas trunka ilgesnį laiką, reikėtų susirūpinti“, - pabrėžė pokalbininkė.

Psichologė sako, kad kiekvienas galime pats apsiskaičiuoti savo kūno masės indeksą. Tai padaryti galime pasinaudodami įvairiomis internetinėmis skaičiuoklėmis ir tokiu būdu sužinoti savo kūno svorį.

„Dažnai žmonės neatkreipia dėmesio į savo svorio pakitimus, nes kai vyksta nuolatinis gyvenimas strese - protas tyli. O valgymo sutrikimai yra tikrai labai aktuali tema. Tik žmonės dažniausiai bijo apie tai kalbėti“, - teigė Ž. Tamušauskienė, pridurdama, kad nereikia bijoti kreiptis pagalbos.

Pagalba Tel. nr. Interneto svetainė
Emocinė pagalba vaikams
Vaikų linija 116111 www.vaikulinija.lt
Emocinė pagalba jaunimui
Jaunimo linija 8 800 28888  www.jaunimolinija.lt
Skubi anoniminė pagalba suaugusiems
Vilties linija 116 123  
Skubi anoniminė psichologinė pagalba
Krizių įveikimo centras 8 640 51555 www.krizesiveikimas.lt
Tevine pavojoja o jus cia apie edima !!! Pinigus I landsbergio fonda , patis vandeni valgikit ir gerkit - spaudimas mazesnis sikvamzdziose bus . Vakarui malda susakete ir miego .. apie svesuji rytoji mastit reikia o ne apie cepelinus !!!!
ir siaip !!!, 2021-10-05 15:57
Pagalbos nereikia kreiptis del dveju prezasciu : 1.litxujanine is patekalu greit liks tik nuosavas lities organas (be druskos ..) . 2. Litxujaninas yra venintele zemeja teritorija kur bet kuri simptomatika iskarto "gydimo" istaigoja tampa coronopizduso pozymiu ,tad ei nepaedot ,arba neprasisikot tai yra coronapizdusas ,kad diagnoze pakoregoti reikia inesti 200 euru .bet turint lisnu 200 jus ir taip paesti sugebesite .
sutrikes valgimas, 2021-10-05 15:47
Klaustukininkai.abejoma jei klausinejam
Svečias, 2021-10-05 15:22
Sidebar placeholder