Priešmenstruacinis sindromas (PMS), kurį sudaro „puokštė" emocinių išbandymų ir fizinių negalavimų, vidutiniškai kamuoja nuo 70 iki 90 proc. vaisingo amžiaus moterų.
Nors dauguma simptomų vertinami kaip įprasti diskomfortą keliantys dirgikliai, „Nordclinic" akušerė ginekologė Nerėta Riaukienė atkreipė dėmesį, kada kūnas siunčia SOS signalą, ir ką galime padaryti, kad sušvelnintume simptomus?
Visuomenėje vis dar priimta manyti, kad PMS ir nemalonūs jaučiami simptomai yra moters gyvenimo dalis. Mažai diskutuojama apie tai, kad kiekvieną mėnesį kenčiamas skausmas ir nuotaikų svyravimai kartais daro milžinišką įtaką produktyvumui, motyvacijai, santykiams su aplinkiniais, socialiniam aktyvumui ir net pasitikėjimui savimi.
Simptomų intensyvumas gali priklausyti nuo amžiaus, gimdymo, mitybos, fizinio aktyvumo, esamų psichosomatinių ligų ir daugelio kitų veiksnių. Jei simptomai yra švelnūs, o svarbiausia – nesutrikdo kasdienių veiksmų ir santykių – pavojaus, žinoma, nėra.
Pasak gydytojos akušerės ginekologės Nerėtos Riaukienės, raudona šviesa užsidega, kai likus savaitei (ar net daugiau) iki menstruacijų, pradeda kamuoti migrena, nemiga, krūtinė tampa labai jautri, apima depresinė nuotaika. Kai kuriuos nemalonius pojūčius suvaldyti galima medikamentais, tačiau jei ši patirtis kamuoja kiekvieną mėnesį – neišvengiamai pradeda labai varginti.
Manoma, kad PMS priežastimi gali būti iškreipta organizmo reakcija į fiziologinius menstruacinio ciklo pokyčius dėl nervų sistemos tam tikrų medžiagų veikimo pasikeitimo: serotonino ir endorfinų sumažėjimo, (jie daro įtaką gerai nuotaikai), bei progesterono aktyvumo pokyčių (reguliuojančio baimės jausmą) Dar viena priežastis – vaisingas amžius, ypač iki 35 metų, kai ovuliacinis ciklas aktyviausias.
Pastebima, kad stipresnis PMS dažniausiai pasireiškia jaunoms moterims arba prieš menopauzę, o sumažėja arba visai išnyksta po gimdymo, žindymo metu. Tam įtaką daro hormonų pokyčiai.
Kokie simptomai yra raudona vėliava?
PMS metu moterys jaučia emocinius pokyčius: nuotaikų kaitą, pyktį, irzlumą, liūdesį, baimę. Dažniausi fiziniai simptomai – migrena, kiti galvos skausmai, krūtų tempimas, kūno patinimas, apetito padidėjimas. Gali būti virškinamojo trakto sutrikimų: pilvo pūtimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, taip pat padažnėti šlapinimasis, atsirasti spuogų ant veido, krūtinės srityse.
Svarbu atkreipti dėmesį į simptomų trukmę. Jei diskomfortas tęsiasi ilgiau nei 8 dienas arba jaučiamasi taip blogai, kad tuo laikotarpiu sunku atlikti darbus, miegoti, bendrauti – reikėtų atlikti hormonų tyrimus, ginekologinę patikrą, galbūt reikalingas kompleksinis gydymas, o gal pakaktų gyvenimo būdo pokyčių. Kai kuriais atvejais stipresni simptomai gali pasireikšti sergant depresija, endometrioze, kitomis ligomis", – pažymėjo gydytoja N. Riaukienė.
Ką galime padaryti, kad pasijustume geriau?
Siekiant sumažinti pilvo pūtimą, verta sumažinti cukraus bei angliavandenių kiekį mityboje. Naudingas pasirinkimas būtų sotus maistas su daug baltymų ir gerųjų riebalų, pavyzdžiui, daržovių omletas, vištiena, jogurtas, salotos su avokadu, riešutai. Šiuose produktuose yra baltymų, sveikųjų riebalų bei magnio, kuris svarbus nervų sistemai bei norint išvengti raumenų mėšlungio.
Magnio ir vitamino B6 vartojimas gali padėti sumažinti pilvo pūtimą ir krūtų jautrumą, nuotaikos svyravimus, galvos ir raumenų skausmą.
Fizinis aktyvumas – visapusiška nauda. Ne išimtis ir PMS simptomų malšinimas. Jei nesinori aktyvaus sporto, puikus pasirinkimas yra greitas ėjimas, važinėjimas dviračiu, joga. O įtampą sumažinti gali padėti psichoterapija, muzikos terapija, atpalaiduojantys pratimai ir masažas bei šilta vonia.
Kai kuriais atvejais gydytojas gali skirti gydymą, kurį sudaro hormoninės kontracepcijos, pakaitinės hormonų terapijos ar antidepresantų vartojimas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą