Vidutinė gyvenimo trukmė: Kur Europoje žmonės gyvena trumpiausiai ir ilgiausiai?

Pavyzdžiui, Prancūzija susiduria su problema, susijusia su ilgesniu gyventojų amžiumi ir dėl to kylančia našta socialinės apsaugos sistemai.

Siekdama išspręsti šią problemą, Prancūzijos vyriausybė bando - ir tam labai priešinasi - priimti keletą reformų, kuriomis siekiama padidinti pensinį amžių ir paskatinti asmenis ilgiau dirbti.

Tačiau Prancūzija nėra vienintelė, kurios gyventojai sensta, ir ne jie vieni gyvena ilgiausiai. Visoje ES vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė jau kelis dešimtmečius didėja.

Kas ES gyvena ilgiausiai?

2021 m. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė gimus ES buvo 80,1 metų, tačiau naujausi duomenys, palyginti su 2020 ir 2019 m., yra santykinai mažesni, tikriausiai dėl staigaus mirtingumo padidėjimo dėl COVID-19 pandemijos, rodo ES statistikos tarnybos "Eurostat" duomenys.

2019 m. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė gimus pasiekė rekordiškai aukštą 81,3 metų ribą, tačiau 2020 m. ji sumažėjo iki 80,4 metų.

Nepaisant nedidelio nuosmukio, po kurio, tikėtina, netrukus atsigausime, ilgaamžiškumo riba nuo 2000-ųjų pradžios, kai ES pradėjo registruoti duomenis, tendencingai kilo, o oficialioji statistika rodo, kad nuo XX a. septintojo dešimtmečio vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė per dešimtmetį vidutiniškai pailgėjo daugiau nei dvejais metais.

Apskritai visame bloke moterys gyvena ilgiau nei vyrai (2021 m. - 82,9 metų, palyginti su 77,2 metų), tačiau kai kurių šalių ir net regionų gyventojai gyvena ilgiau nei kitų.

Be to, ne visose šalyse vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės įverčiai bėgant metams kito vienodai, o kai kuriais konkrečiais atvejais - atsitraukė.

Šalis, kurioje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė gimimo metu yra ilgiausia, yra Ispanija - vidutiniškai 83,3 metų, po jos seka Švedija (83,1 metų), Liuksemburgas ir Italija (abi - 82,7 metų).

Mažiausia gyvenimo trukmė prognozuojama Bulgarijoje (71,4 metų), Rumunijoje (72,8 metų) ir Latvijoje (73,1 metų).

skirtumai tarp šalių yra įdomūs, tačiau galbūt dar įdomesni yra šalių regionų, kurie pagal ilgaamžiškumo skalę pasiekė aukštesnį nei vidutinį rezultatą, palyginimai.

Pavyzdžiui, Ispanijoje žmonės, gimę Andalūzijos regione, turėtų gyventi apie 81,7 metų, o gyvenantys sostinės Madrido regione - 85,4 metų, t. y. daugiau nei ketveriais metais ilgiau.

Panašios tendencijos pastebimos ir Italijoje.

Pietinėje Sicilijos saloje gyvenantys italai gali tikėtis gyventi apie 81,3 metų, tačiau šiaurėje, Trentine, netoli Austrijos sienos, gyvenantys italai tikisi gyventi 84,2 metų, t. y. beveik trejais metais ilgiau.

Kuriose šalyse labiausiai pailgėjo tikėtina gyvenimo trukmė gimus?

Labiausiai savo gyvenimo trukmę pailgino estai, kurių vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė nuo 2000 m. iki 2021 m. pailgėjo 6,1 metų.

Po jų seka Airija (+5,8), Liuksemburgas (+4,7), Danija (+4,6) ir Slovėnija (+4,5).

Pirmojo penketuko šalių laimėjimai yra įspūdingi, ypač lyginant su kitomis šalimis, kurioms nepavyko taip gerai praplėsti gyvenimo ribų, arba tiesiog lyginant su ES vidurkiu, kuriame užfiksuotas 2,5 metų pailgėjimas.

Kita vertus, Bulgarijoje žmonės miršta jaunesni nei anksčiau; 2021 m. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė gimimo metu buvo 0,2 metų trumpesnė nei 2000 m.

Manoma, kad nelemtą atvirkštinę tendenciją lėmė keletas veiksnių, įskaitant sunkumus patiriančią sveikatos priežiūros sistemą ir didesnį nei daugumoje ES šalių mirtingumą nuo insulto, teigiama Europos Komisijos sveikatos ataskaitoje.

Tikėtina gyvenimo trukmė sulaukus 65 metų

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė sulaukus 65 metų reiškia vidutinį metų skaičių, kurį gali tikėtis nugyventi tokio amžiaus žmogus.

Tai įdomus rodiklis, nes, pavyzdžiui, skaičiuojant tikėtiną gyvenimo trukmę 1958 m. gimusio asmens, kuriam šiandien yra 65 metai, neatsižvelgiama į šiuolaikinius kintamuosius, pavyzdžiui, į pagerėjusį gyvenimo būdą, pažangą sveikatos priežiūros srityje ir pan.

Apskaičiuota, kad 2021 m. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, sulaukus 65 metų, bus 19,2 metų, moterų - 20,9 metų, o vyrų - 17,3 metų.

Didžiausia tikėtina gyvenimo trukmė 2021 m. sulaukus 65 metų buvo Prancūzijoje ir Ispanijoje (21,4 metų), o mažiausia - Bulgarijoje (13,6 metų).

Moterų didžiausia tikėtina gyvenimo trukmė sulaukus 65 metų buvo Ispanijoje (23,5 metų), o mažiausia - Bulgarijoje (15,5 metų), o vyrų - didžiausia Švedijoje (19,6 metų), mažiausia - Bulgarijoje (11,6 metų).

Tikėtina sveiko gyvenimo trukmė: svarbiausias rodiklis?

Tikėtina sveiko gyvenimo trukmė gimstant taip pat yra svarbus mūsų gyventojų sveikatos rodiklis. Ji rodo, ko gero, svarbiausią rodiklį: ar paskutiniai mūsų gyvenimo metai bus nugyventi geros sveikatos.

2020 m. vidutinis sveiko gyvenimo metų skaičius gimus ES buvo 64,5 metų moterims ir 63,5 metų vyrams. Šis skaičius taip pat džiugiai kito: nuo 2011 m. iki 2020 m. jis padidėjo 2,6 metų, t. y. nuo 61,4 sveikų metų iki 64 metų.

Švedija yra šalis, kuri visame ES bloke gyvena daugiau sveikų metų (moterys vidutiniškai gyvena 72,7 sveikų metų, o vyrai - 72,8 sveikų metų.

Po švedų seka italai ir maltiečiai - atitinkamai 68,7 prieš 67,2 ir 70,7 prieš 70,2 sveikų metų be negalios.

Įdomu tai, kad Danija, nors ir užima aukštą vietą ilgaamžiškumo skalėje, gerokai atsilieka pagal sveikų metų skaičių - ji užima paskutinę 4 vietą: moterys gyvena 57,7 sveikų metų, o vyrai - 58,1 metų.

Mažiausiai sveikų gyvenimo metų tiek moterys, tiek vyrai išgyvena Latvijoje - atitinkamai 54,3 ir 52,6 metų.

Kodėl ilgėja vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė?

Gyvename ilgiau - ir sveikiau - dėl daugelio veiksnių. Tačiau svarbiausias iš jų - mažėjantis kūdikių mirtingumas, kuris, Eurostato duomenimis, apibrėžiamas kaip kūdikio mirtis iki pirmojo gimtadienio.

Tikimybė, kad naujagimis išgyvens vaikystę, pasaulyje padidėjo nuo 50 iki 96 proc. Nuo 2011 m. iki 2021 m. kūdikių mirtingumo rodiklis ES sumažėjo nuo 3,8 mirčių 1000 gimusiųjų iki 3,2 mirčių 1000 gimusiųjų.

Analizę išplėtus iki pastarųjų 20 metų, kūdikių mirtingumo rodiklis sumažėjo beveik perpus (1999 m. - 6,2 mirtys 1 000 gimusiųjų).

2021 m. didžiausi kūdikių mirtingumo rodikliai ES buvo užregistruoti Bulgarijoje (5,6 mirčių 1 000 gimusiųjų) ir Rumunijoje (5,2 mirčių 1 000 gimusiųjų), o mažiausi - Suomijoje, Slovėnijoje ir Švedijoje (visi 1,8 mirčių 1 000 gimusiųjų).