„Energijos trūkumą ir įvairias kitas sveikatos problemas gali sukelti ir vitaminų bei mikroelementų stygius. Paprastai pavasarį dažniausiai trūksta vitaminų C ir D, bet gali trūkti ir kitų medžiagų – B grupės, A, E vitaminų, geležies. Norėdami tuo įsitikinti, turėtume pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju ir atlikti reikiamus tyrimus“, – sako gydytoja.
Pavyzdžiui, tai, kad organizme trūksta A, E vitaminų, liudija lūžinėjantys nagai, slenkantys plaukai. Sutrūkinėję lūpų kampučiai rodo, kad racione trūksta vitaminų B3, B2 ir B12 bei geležies ir cinko. Padidėjęs dirglumas ir nervingumas signalizuoja apie magnio trūkumą, o bendras silpnumas, nuovargis – kad organizme gali trūkti vitaminų A, B, C, D bei geležies, cinko, jodo.
Su maistu gauti užtektinai vitaminų – sudėtinga
Žiemą ir ankstyvą pavasarį daugelio iš mūsų mityba nėra pilnavertė. Kokių produktų labiausiai trūksta mūsų racione? Ar įmanoma vien tik iš maisto gauti visas reikalingas medžiagas? Pasak Ž. Sinkevičienės, šį uždavinį įgyvendinti yra išties sudėtinga.
„Manau, kad sveikai ir subalansuotai maitinantis, vengiant streso, neturint žalingų įpročių ir esant aktyviam, teoriškai galima iš maisto gauti visas reikalingas maistines medžiagas, tačiau praktiškai tai yra labai sudėtinga“, – pastebi šeimos gydytoja.
Jos teigimu, šaltuoju metų laiku mūsų racione labiausiai trūksta šviežių vaisių ir daržovių. „Net jei ir jų valgome daug, paprastai tokie vaisiai ir daržovės būna ilgai laikyti šaldytuvuose ar užauginti ne natūraliomis sąlygomis, todėl naudingų medžiagų tokiame maiste yra mažiau“, – priduria medikė.
Žiemą taip pat dauguma linkę rinktis pilnai apdorotą, sotų, riebesnį ir šiltą maistą – sriubas, troškinius, kepsnius. Apdorojant maistą, pasak Ž. Sinkevičienės, labai greitai suyra vitaminas C, o jo mūsų organizmas negamina, todėl šio vitamino ima trūkti.
Padės mitybos koregavimas ir papildai
Norintiems jaustis žvaliai ir nesirgti, gydytoja pataria peržiūrėti savo racioną: „Maistas ir žiemą, ir pavasarį turi būti įvairus. Nereiktų pamiršti raugintų produktų, juose taip pat gausu vitamino C, vartoti daugiau žuvies – tai yra puikus vitamino A ir iš dalies vitamino D šaltinis. Taip pat patarčiau naudoti daugiau augalinės nei gyvūninės kilmės produktų ir nepamiršti išgerti pakankamai vandens.“
Geriausiai žmogaus organizmas pasisavina tuos vitaminus, kuriuos natūraliai gauna su maistu. Visgi tam tikrais atvejais kai kurių vitaminų mums gali trūkti, tuomet medikė pataria vartoti papildus, pavyzdžiui, vitaminą D.
Didžioji dalis vitamino D mūsų organizme pasigamina odą veikiant saulei – tamsiu ir šaltu periodu tai beveik neįmanoma, o su maistu šio vitamino gauname mažai. „Nedidelėmis, profilaktinėmis dozėmis vitamino D vartojimas šiuo laikotarpiu būtų naudingas visiems“, – įsitikinusi gydytoja.
Ji priduria, kad vartojant vitaminus ir papildus galioja kelios svarbios taisyklės. Pavyzdžiui, dažniausiai vitaminus reikia vartoti valgio metu ar pavalgius – taip geriau įsisavinami riebaluose tirpūs vitaminai A, E, D, K ir nedirginamas skrandis. Išimtis – geležies preparatai, kurių nepatariama vartoti kartu su maistu. Geležies įsisavinimą mažina tokie produktai kaip arbata, kava, pieno gaminiai ar pan. Visų, o ypač B grupės, vitaminų įsisavinimą blogina alkoholis.
„Apskritai nerekomenduojama daugumą vitaminų užsigerti arbata ar kava, nes jose esančios medžiagos neutralizuoja vitaminus, blogina jų įsisavinimą“, – pastebi Ž. Sinkevičienė.
Šeimos gydytoja taip pat pataria B grupės vitaminų nevartoti vakare, nes, kitu atveju, gali sutrikti miegas, o vitaminą B12 geriau vartoti atskirai, nes šis elementas, veikdamas kartu su kitais vitaminais, gali didinti alergijos pasireiškimą.
„Patarčiau geriau vartoti ne vieną polivitaminų ir mineralų tabletę, o dvi ar tris skirtingos sudėties tabletes, kurias galima gerti skirtingu paros metu. Nereikėtų vartoti vitaminų nuolatos, geriau 1–2 mėn. kursais, prieš tai išsityrus, ko organizmui išties trūksta“, – sako „MediCA klinika“ šeimos gydytoja.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą