Vyrų vaisingumo biologinis laikrodis nėra beribis – kada tinkamiausias laikas planuoti šeimos pagausėjimą? 

Vertinant natūralią galimybę pastoti be papildomų priemonių per pirmuosius metus, gydytojai atkreipia dėmesį ne tik į moters, tačiau ir vyro amžių, kuris, pasirodo, daro net labai didelę įtaką.

„Nordclinic” gydytojas urologas Edgaras Buržinskis papasakojo, ką vyrams verta žinoti planuojant šeimos pagausėjimą ir kuris amžius tam yra tinkamiausias. 

Skaitant įvairią informaciją ir patarimus, susijusius su kūdikio planavimu, gali susidaryti įspūdis, kad amžius daro įtaką tik moters vaisingumui, o kiek metų partneriui – ne taip svarbu.

Visgi, nors atsižvelgiant į amžių moterų vaisingumo pokyčiai yra drastiškesni, vyrai taip pat turi biologinį laikrodį – einant metams testosterono lygis įprastai krenta.

Sveikas vyras kasdien pagamina nuo 60 iki 100 milijonų spermatozoidų, tačiau su amžiumi šis skaičius mažėja.

Taip pat tyrimai parodė, kad, lyginant vyrus nuo 30 iki 35 metų su vyresniais nei 55 metų, pastebėtas ne tik mažėjantis spermatozoidų skaičius, tačiau ir spermatozoidų judrumas (t. y. kaip greitai spermatozoidai gali judėti link kiaušinėlio) pastarojoje amžiaus grupėje buvo 54 proc. mažesnis.   

„Statistiškai vyro vaisingumo pikas yra nuo 25 iki 30 metų. Tai laikas, kai spermos kokybė yra geriausia – idealiu atveju tai tinkamiausias laikas šeimos pagausėjimui.

Nuo 35-erių stebimi neigiami spermatozoidų kiekio ir judrumo pokyčiai. Prie to prisideda daug su amžiumi susijusių veiksnių, pavyzdžiui: sumažėjęs testosterono kiekis ir kraujo tiekimas dubens srityje, sėklidžių susitraukimas arba minkštėjimas, taip pat dažnai vyrus kamuojanti liga – gerybinė prostatos hiperplazija (GPH arba padidėjusi prostata), žalingi įpročiai“, – komentavo gydytojas urologas E. Buržinskis.   

Vyro amžius gali turėti didelės įtakos moters galimybėms pastoti. Tyrimo, kuriame dalyvavo 782 poros, metu buvo tirta, kokia yra pastojimo tikimybė pagal amžių ir vaisingiausią dieną (prieš ovuliaciją).

Pastebėtas aiškus vaisingumo sumažėjimas atsižvelgiant į moters amžių. 19–26 metų moterims tikimybė pastoti savo vaisingą dieną buvo 50 proc. Moterims nuo 35 iki 39 metų – tik 29 proc. Tačiau įdomiausia tyrimo dalis – vyro amžiaus įtaka. Moterų nuo 35 iki 39 metų nėštumo tikimybė, jei vyras penkeriais ar daugiau metų vyresnis už moterį, sumažėjo iki 15 proc., t. y. beveik per pusę.  

Kada reikia susirūpinti, jei nesiseka pastoti?  

Planuojant kūdikį atsakomybę pasirūpinti savo sveikata turėtų jausti abu partneriai, ne tik moteris. Vyrams naudinga bent tris mėnesius prieš planuojant kūdikį atsisakyti rūkymo, nesaikingo alkoholio vartojimo, nes tai blogina spermos kokybę.

Naudinga atlikti bendrą sveikatos patikrą ir tyrimus, apsilankyti pas gydytoją urologą, kuris apžiūros metu įvertintų lytinius organus, sėklides dėl galimų pakitimų, atliktų spermos kokybės tyrimus.

Jei vyro sveikatos būklė yra gera, tačiau nesisaugant nesiseka pastoti dvylika mėnesių, diagnozuojamas nevaisingumas.  

,,Nevaisingumas yra paplitusi problema, dėl jos kreipiasi daug porų, tačiau ištyrus abu partnerius, nustačius priežastį ir pakoregavus gyvenimo būdą ar pritaikius gydymą dažnu atveju sėkmingai pastojama.

Jei matome, kad vyro spermos kokybė yra prasta, pirmiausiai tiriame, ar nėra uždegimų, urologinių ligų, kurios gali sukelti vaisingumo problemas. Jei ligų nerandama, koreguojamas gyvenimo būdas – į kasdienį racioną įtraukiami vaisingumą skatinantys maisto papildai: cinkas, vitaminai D ir E. Jeigu to nepakanka ir problema išlieka, gali būti taikomi dirbtinio apvaisinimo metodai.

Vyrams svarbu nebijoti kreiptis į gydytojus, dar prieš planuojant kūdikį pasitikrinti profilaktiškai, atlikti urologinius tyrimus, patikrą dėl lytiškai plintančių ligų, nes jos ilgą laiką gali būti be simptomų“, – atkreipė dėmesį gydytojas urologas E. Buržinskis.  

Trys praktiniai patarimai, kaip vyrams pasirūpinti savo vaisingumu   

Fizinis aktyvumas  

Reguliarus mankštinimasis ne tik teigiamai veikia bendrą sveikatos būklę, bet ir gali padidinti testosterono kiekį bei pagerinti vaisingumą. Tyrimai rodo, kad reguliariai sportuojančių vyrų testosterono lygis yra aukštesnis ir spermos kokybė geresnė nei fiziškai pasyvių vyrų.  

Testosteronas vaidina svarbų vaidmenį ne tik spermos gamyboje, jis taip pat reikalingas tinkamam kūno funkcionavimui.

Mažas testosterono kiekis gali sukelti nuovargį, atminties sutrikimus, nuotaikos svyravimus ir lemti padidėjusį kūno riebalų kiekį. Visa tai gali pakenkti ir vaisingumui.   

Treniruotės su svoriais, bėgiojimas, joga, važiavimas dviračiu – visos veiklos yra naudingos, stiprina kūną ir atpalaiduoja, kartu padeda kontroliuoti ir išlaikyti optimalų kūno svorį.

Tyrimai rodo, kad nutukusių ir antsvorį turinčių vyrų spermatozoidų skaičius gali būti mažesnis nei normalaus sudėjimo jų bendraamžių.   

Pasirūpinkite vitaminų C, D ir cinko įtraukimu į kasdienį racioną  

Kai kurie tyrimai rodo, kad antioksidantų papildų, tokių kaip vitaminas C, vartojimas gali pagerinti vaisingumą ir spermos kokybę. Nevaisingų vyrų tyrimas parodė, kad maždaug 2 mėnesius du kartus per dieną vartojant 1000 mg vitamino C papildus spermatozoidų judrumas padidėjo 92 proc., o spermatozoidų skaičius – daugiau nei 100 proc.    

Vitaminas D yra svarbus vyrų ir moterų vaisingumui. Tai dar viena maistinė medžiaga, galinti padidinti testosterono lygį. Vienas stebėjimo tyrimas parodė, kad vyrų, kuriems trūksta vitamino D, šio hormono kiekis dažniau buvo mažas.

Šias išvadas patvirtino kitas tyrimas, kuriame dalyvavo 65 vyrai, turintys mažą testosterono kiekį ir vitamino D trūkumą. Kasdien vartojant vitaminą D vienerius metus, jų testosterono lygis padidėjo maždaug 25 proc.  

Cinkas yra būtinas mineralas, kurio randama gyvūniniuose maisto produktuose, tokiuose kaip mėsa, žuvis, kiaušiniai ir vėžiagyviai. Pakankamas cinko kiekis yra vienas iš pagrindinių vyrų vaisingumą skatinančių veiksnių.

Stebėjimo tyrimai rodo, kad mažas cinko kiekis ar trūkumas yra susijęs su mažu testosterono kiekiu, prasta spermos kokybe, didina vyrų nevaisingumo riziką.  

Kontroliuokite stresą  

Įtampa ir stresas neleidžia atsipalaiduoti, gali sumažinti seksualinį pasitenkinimą ir sukelti vaisingumo problemas. Tyrėjai mano, kad hormonas kortizolis gali iš dalies paaiškinti šį neigiamą streso poveikį.

Ilgalaikis stresas padidina kortizolio, kuris turi stiprų neigiamą poveikį testosteronui, kiekį. Kai kortizolio kiekis pakyla, testosterono lygis žemėja.  

Lengvas streso formas galima sumažinti, išbandant atsipalaidavimo metodus: pasivaikščiojimą miške, meditaciją, mankštą ar laiko praleidimą su draugais.

Svarbiausia atrasti tinkamą ir labiausiai efektyvų būdą nusiraminti, atsikratyti įkyrių minčių. Tai padės ne tik atsipalaiduoti, bet ir palaikyti geresnius santykius bei ramiai planuoti šeimos pagausėjimą.