Iki 1990 metų pabaigos ši ypatybė mokslininkams beveik nekėlė susidomėjimo. Tačiau 1997 metais japonų biologas iš Kioto universiteto Shiro Koshima nusprendė šį klausimą ištirti detaliau. Jis išanalizavo beveik pusės visų žinomų primatų akis ir priėjo prie išvados, kad išreikšta balta sklera yra būdinga tik žmogui.
Remiantis Koshimos hipoteze, akies baltymas vaidina svarbų vaidmenį žmonių bendravime, nes leidžia lengviau nustatyti žvilgsnio kryptį. Ryškus kontrastas tarp šviesios skleros ir tamsios rainelės padaro akių judesius labiau pastebimus. Papildomai prie to prisideda ir žmogaus akių forma – jos yra labiau ištęstos nei daugumos gyvūnų, o tai padeda greičiau suprasti, kur žiūri pašnekovas.
Tyrimai rodo, kad gebėjimas sekti kito žvilgsnio kryptį vaidina svarbų vaidmenį bendravime: jis padeda atpažinti ketinimus, įvertinti pašnekovo nuoširdumą, atkreipti dėmesį į objektus ir megzti socialinį kontaktą. Kognityvinių mokslų specialistas iš Kiušiū universiteto Fumihiro Kano mano, kad kalba ne visada yra vienareikšmė, todėl akių kontaktas leidžia greičiau pasiekti tarpusavio supratimą, o pastebima balta sklera, tikėtina, šį procesą palengvina.
Vėliau, 2007 metais, Djuko universiteto psichologas Michaelas Tomasello išplėtė Koshimos idėjas, pasiūlydamas kooperatyvaus žvilgsnio hipotezę. Jo nuomone, gerai pastebimi akių baltymai galėjo išsivystyti kaip pranašumas, palengvinantis bendrus veiksmus ir žmonių tarpusavio sąveiką.
Tomasello tyrimai parodė, kad akių baltymai padeda žmonėms geriau suprasti kito žvilgsnio kryptį, o tai galėjo būti naudinga bendrai medžioklei ir bendradarbiavimui. Eksperimente su kūdikiais, gorilomis, šimpanzėmis ir bonobais mokslininkas pastebėjo, kad kūdikiai dažniau sekė būtent akių judesius – jie žymiai dažniau žiūrėjo aukštyn, kai tyrėjas nukreipdavo žvilgsnį į lubas, nepakeldamas galvos.
Nuo pirmųjų gyvenimo dienų žmonės yra jautrūs akių kontaktui: kūdikiai ilgiau žiūri į veidus, kurie „žiūri“ į juos. Mokslininkai mano, kad žvilgsnis padeda greičiau užmegzti tarpusavio supratimą ir ugdyti komunikaciją.
Tuo pat metu kai kurie tyrėjai mano, kad svarbus ne pats skleros baltumas, o kontrastas tarp akies baltymo ir rainelės. Vis dėlto eksperimentai rodo: labiau pastebima sklera tikrai palengvina žvilgsnio krypties atpažinimą.
Tyrimai taip pat rodo, kad akių baltymai gali būti amžiaus ir sveikatos būklės indikatorius. Laikui bėgant sklera neretai tampa labiau gelsva arba paraudusi dėl audinių ir kraujagyslių pokyčių, o esant sveikatos problemoms šis procesas gali paspartėti.
Be to, pastebimi akių baltymai padeda lengviau atpažinti pokyčius, susijusius su žmogaus amžiumi ar savijauta.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą