Žmogaus bioritmai: kas tai yra, kaip jie veikia gyvenimą ir ar juos galima apskaičiuoti

Kas yra žmogaus bioritmai

Bioritmai – tai pasikartojantys organizmo aktyvumo pokyčiai, vykstantys tam tikrais intervalais. Jie daro įtaką miegui ir budrumui, kūno temperatūrai, hormonų gamybai, apetitui, energijos lygiui ir kitiems procesams.

Geriausiai ištirtas yra cirkadinis ritmas, kitaip tariant, vidinis biologinis laikrodis, kurio ciklas trunka apie 24 valandas. Pagrindinis šio laikrodžio centras yra smegenyse, o informaciją jis pirmiausia gauna apie aplinkos apšvietimą. Rytinė šviesa padeda organizmui sinchronizuotis su nauja diena, o sutemus kūnas pradeda ruoštis miegui.

Todėl įprotis eiti miegoti ir keltis maždaug tuo pačiu metu, rytais gauti natūralios šviesos ir vėlai vakare neperkrauti savęs ryškiu apšvietimu iš tiesų gali padėti palaikyti normalų režimą.

Iš kur atsirado 23, 28 ir 33 dienų teorija

Atskirai egzistuoja populiari vadinamųjų bioritmų teorija, pagal kurią nuo pat gimimo žmogaus organizme neva vienu metu vyksta trys ciklai:

23 dienų fizinis ciklas siejamas su ištverme, koordinacija ir fiziniu aktyvumu.

28 dienų emocinis ciklas – su nuotaika, bendravimu ir kūrybiniais gebėjimais.

33 dienų intelektinis ciklas – su atmintimi, logika ir gebėjimu spręsti sudėtingas užduotis.

Pagal šį modelį kiekvienas ciklas primena bangą: iš pradžių rodikliai kyla, vėliau pasiekia piką ir palaipsniui mažėja.

Ši koncepcija išpopuliarėjo XX amžiuje ir siejama su Hermanno Swobodos, Wilhelmo Fliesso ir Friedricho Teltscherio darbais. Vėliau teorija tapo populiari dėl lentelių ir skaičiuoklių, leidžiančių pagal gimimo datą nustatyti tariamus „pakilimus“ ir „nuosmukius“.

Tačiau yra svarbi išlyga: patikimų mokslinių įrodymų, kad būtent 23, 28 ir 33 dienų ciklai lemia konkretaus žmogaus fizinę būklę, emocijas ar intelektą, nėra. Todėl tokio skaičiavimo nereikėtų laikyti medicinine prognoze ar būdu nuspėti sėkmingą ar nesėkmingą dieną.

Kaip apskaičiuoti bioritmus pagal gimimo datą

Jeigu norite išbandyti klasikinę sistemą kaip savistabos modelį, skaičiavimas gana paprastas.

Pirmiausia nustatomas dienų skaičius nuo gimimo datos iki pasirinktos datos. Tada šis skaičius dalijamas iš kiekvieno iš trijų ciklų trukmės – 23, 28 ir 33 dienų. Likutis parodo, kurioje ciklo vietoje žmogus yra.

Pavyzdžiui, žmogus gimė 1995 metų birželio 6 dieną, o bioritmus norima apskaičiuoti 2026 metų rugpjūčio 12 dienai. Tarp šių datų yra 11 390 dienų.

Gauname:

11 390 ÷ 23 = liekana 5 – fizinis ciklas yra laikotarpio pradžioje.

11 390 ÷ 28 = liekana 22 – emocinis ciklas artėja prie pabaigos.

11 390 ÷ 33 = liekana 5 – intelektinis ciklas taip pat yra pradžioje.

Šios teorijos šalininkai tokią kombinaciją interpretuotų kaip gana palankią fizinėms ir intelektinėms užduotims, tačiau mažiau tinkamą emociškai įtemptam bendravimui. Vis dėlto mokslinio pagrindo teigti, kad būtent tą dieną žmogus objektyviai bus fiziškai stipresnis ar prasčiau susidoros su konfliktais, nėra.

Kas yra kritinės dienos pagal bioritmų teoriją

Klasikinėje sistemoje ypatinga reikšmė teikiama vadinamosioms kritinėms dienoms. Tai momentai, kai tariamo ciklo kreivė kerta centrinę liniją – pereina iš teigiamos fazės į neigiamą arba atvirkščiai.

Šias dienas teorijos šalininkai laiko padidėjusio nestabilumo laikotarpiais. Kartais rekomenduojama tuo metu gyventi ramiau, vengti didelių fizinių krūvių ir svarbių sprendimų.

Tačiau ir čia svarbu prisiminti: nenustatyta moksliškai patvirtinto ryšio tarp pagal gimimo datą apskaičiuotos „kritinės dienos“ ir didesnės traumų, klaidų ar emocinių sutrikimų rizikos.

Todėl atidėti medicininių procedūrų, svarbių dokumentų tvarkymo ar būtinų sprendimų vien dėl tokio skaičiavimo nėra prasmės.

Kaip bioritmus panaudoti savo naudai

Nepaisant populiariosios teorijos ribotumo, pati mintis stebėti savo savijautos pokyčius gali būti naudinga. Tik geriau vadovautis ne pagal gimimo datą sudarytu kalendoriumi, o realiais savo organizmo signalais.

Stebėkite miego režimą

Jeigu miegojimo ir kėlimosi laikas nuolat keičiasi, vidiniam biologiniam laikrodžiui sunkiau sinchronizuotis su aplinka. Reguliarus grafikas gali būti naudingesnis už bet kokią bioritmų skaičiuoklę.

Rytais gaukite natūralios šviesos

Rytinė šviesa yra vienas svarbiausių signalų cirkadinei sistemai. Ryški rytinė šviesa gali padėti reguliuoti cirkadinio ritmo fazę ir suderinti vidinį organizmo laikrodį su dienos režimu.

Stebėkite, kada esate aktyviausi

Kelias savaites galite pasižymėti, kada jums lengviausia dirbti, sportuoti, bendrauti ir spręsti sudėtingas užduotis. Toks dienoraštis gali būti daug informatyvesnis už universalią formulę.

Pavyzdžiui, jeigu pastebite, kad rytais geriau susikaupiate, sudėtingesnius intelektinius darbus verta planuoti pirmajai dienos pusei. O jeigu vakare darbingumas sumažėja, nereikėtų nuolat kovoti su tuo gerdami kavą ar imdamiesi papildomų krūvių.

Atsižvelkite į nuovargį, o ne tik į kalendorių

Prastesnę dieną gali lemti miego trūkumas, stresas, per didelis krūvis, mityba ar fizinio aktyvumo stoka. Nuolatinio silpnumo nereikėtų aiškinti vien „nepalankia bioritmo faze“.

Jeigu stiprus nuovargis, miego sutrikimai ar ryškūs savijautos pokyčiai išlieka ilgą laiką, jų priežastį reikėtų vertinti įprastai mediciniškai.

Ar galima pasitikėti bioritmų skaičiuoklėmis?

Interneto skaičiuoklė gali lengvai atlikti matematinį skaičiavimą pagal klasikinę 23–28–33 dienų formulę. Tačiau tikslus matematinis apskaičiavimas nereiškia, kad pati teorija yra moksliškai pagrįsta.

Kitaip tariant, programa iš tiesų gali teisingai apskaičiuoti, kokia liekana gaunama padalijus nugyventų dienų skaičių iš 23, 28 ar 33. Tačiau iš to dar nereiškia, kad gautas skaičius gali patikimai prognozuoti nuotaiką, fizinę būklę ar intelektinį darbingumą.

Todėl į tokius skaičiavimus geriausia žiūrėti kaip į įdomų savistabos įrankį, o ne kaip į ateities prognozavimo sistemą.

Į kokius bioritmus iš tiesų verta atkreipti dėmesį

Kalbant apie moksliškai patvirtintus mechanizmus, daug svarbesni yra cirkadiniai ritmai. Jie susiję su šviesos ir tamsos kaita ir dalyvauja reguliuojant miegą, budrumą, kūno temperatūrą, melatonino gamybą ir kitus procesus.

Todėl rūpinimasis savo biologiniu laikrodžiu gali būti labai praktiškas: pastovus miego režimas, dienos šviesa, pakankamas fizinis aktyvumas ir saikingas apšvietimas vakare gali padėti palaikyti normalią organizmo ritmų sinchronizaciją.

O populiarius 23, 28 ir 33 dienų bioritmus galima vertinti kaip įdomią istorinę koncepciją ir savistabos būdą, tačiau svarbių sprendimų vien pagal apskaičiuotą „fazę“ priimti nereikėtų.