Šventosios namelių ramybėje nepalieka: „Tai – posovietinės privatizacijos skaudulys“

Šventosios nameliai yra tapę savotišku šios vietovės simboliu, todėl kai nuskambėjo planai juos perimti, kilo nemenkas šurmulys. Praėjusios kadencijos Vyriausybė pernai kovą pristatė siūlymą savo žinion paimti 300 vasarnamių.

Tiesa, tuomet Vyriausybė atidėjo šį sprendimą nuogąstaudama dėl teisinių padarinių ir poveikio verslui.

Praėjusios kadencijos Aplinkos ministerija teigė, kad perimti Šventosios namelius sieks iki 2023 metų pabaigos.

Tęsia praėjusios kadencijos darbus

Atrodo, kad Šventosios namelių klausimas naujos Vyriausybės nėra pamirštas. Aplinkos ministro Simono Gentvilo pozicija šiuo klausimu yra tokia: „Atstačius Šventosios uostą, Šventoji savo patrauklumu gali prilygti ir net aplenkti Palangą.

Šitie svetimkūniai yra posovietinės privatizacijos skaudulys, kurį mes turime išpirkti Pajūrio juosto apsaugos zonoje ir kartu su Palangos savivaldybe grąžinti šitą teritoriją visuomenei“.

Aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyrius 15min nurodė, jog praėjusioje kadencijoje Vyriausybė pavedė Aplinkos ministerijai kartu su Palangos miesto savivaldybe, Nacionaline žemės tarnyba Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija parengti informaciją dėl galimo Šventosios poilsio namelių paėmimo visuomenės poreikiams.

„Šio pavedimo įgyvendinimui buvo daroma studija, kurioje turėjo būti įvertinta Šventosios sen. pajūrio juostos žemyninės dalies (sausumos teritorijos) kraštovaizdžio natūralumo ir vientisumo atkūrimas bei ekosistemų ir biologinės įvairovės išsaugojimas.

Studijoje pristatoma finansinė, ekonominė, jautrumo ir rizikos analizė, kad paėmus visuomenės poreikiams Šventosios poilsio namelius būtų užtikrinta pajūrio juostos biologinės įvairovės apsaugos priemonių vykdymas ir racionalus ekosistemų vartojimas.

Šią studiją šiuo metu nagrinėja Aplinkos ministerija ir vadovaudamasi ja, sudarys tolimesnį veiksmų planą, kuris bus pristatomas Vyriausybei“, – nurodoma atsakyme 15min.

Aplinkos ministerijos specialistų teigimu, minėta studija dar nėra išnagrinėta, todėl pasidalinti su žiniasklaida negali.

„Jau pagal ankstesnius Aplinkos ministerijos ir kitų institucijų vertinimus <...> dėl galimo Šventosios poilsio namelių paėmimo visuomenės poreikiams tvarkos buvo nurodoma, kad preliminari išpirkimo kaina galėtų prasidėti nuo 4030 eurų.

Tačiau atkreipiame dėmesį, kad prieš imantis kiekvieno namelio išpirkimo, bus atliktas kiekvieno namelio turto įvertinimas, tad išpirkimo kaina gali kisti“, – rašoma atsakyme 15min.

15min primena, kad Vyriausybė norėtų nusavinti daugiau nei 160 poilsio namelių ir vasarnamių, esančių pajūrio juostoje Šventojoje, bei 97 pastatus valstybinės reikšmės miško plotuose. Kai kurie prie pat jūros esantys nameliai yra prie pat kopų arba jau beveik jose.

Anksčiau skelbta, kad išmokėti kompensacijas jų savininkams preliminariai kainuotų daugiau nei 1,7 mln. eurų – tokia yra bendra visų pastatų vidutinė rinkos vertė.

„Elijos“ kompleksą Šventojoje pastatęs verslininkas ir jau ne vienerius Palangos savivaldybės tarybos narys Vaidas Šimaitis interviu 15min sakė, kad nameliai neprarado populiarumo tik todėl, kad jie yra arti jūros.

Nors dauguma laikosi „ant dažų“, kaip juokauja patys šventojiškiai. Palangos savivaldybės planuose vietos šiems nameliams nėra, vietoj jų tikimasi turėti viešbučius.

„Miestas jų nenori. Yra dalis namelių, kurie net neturi teisinės registracijos. Tai daugiausia likę miškuose, kai miškus įteisino kaip valstybinius.

Kažkada buvo leista juos pasistatyti. Jų nėra dauguma, daugiau yra privačių, kuriuos kažkas įsigijo, susitvarkė dokumentus. Bet noras yra, kad Jūros gatvės abiejose pusėse būtų statomi viešbučiai.

Čia yra kelias link uosto vartų, o uostą – aš tikiu – mes pasistatysime, tad abi pusės turėtų būti apstatytos viešbučiais“, – 15min sakė jis.

Vis dar neatskiriama Šventosios įvaizdžio dalimi esantys nedideli mediniai nameliai vienur suremontuoti, šviežiai nudažyti, kitur plaktuko ir teptuko nematę metų metus.

„Jau dabar jokių namelių, jokių tokių įrenginių neleidžiame, detaliuosiuose planuose užkertame kelią, kad neatsirastų jų. Galbūt kažkam reikėjo tokio įstatymo, kai 50 kv.m statiniams nereikėjo jokio leidimo.

Tai kurortui buvo kryžius, labai greitai šitie nameliai, kurie buvo nelegalūs, tapo legalūs. Visi dažė, statė, dėjo akmenį ir labai greitai registravo“, – apie įstatymo netinkamumą kurortams savo nuomonę dėstė V.Šimaitis.

Pasak jo, reikėjo beveik dvejus metus kovoti, kreiptis į Aplinkos ministeriją.

"Su ministrais, viceministrais kalbėjome, kad būtų išbraukti kurortai iš šitos tvarkos. Jeigu kažkam reikia kaime pasistatyti namuką, tegu, bet kurorte tada nebeturi ką valdyti.

Paleidimas tokių nedidelių namelių be leidimo labai išjudino statybas", - sakė jis.

Palangos savivaldybė norėtų, kad medinių namelių neliktų visiškai.

Išnykę iš pušyno Jūros gatvėje jie užleistų vietą naujiems viešbučiams, kai kurie jau ir planuojami.

V.Šimaitis ir dabar tokiuose nameliuose be patogumų apsistojantiems žmonėms siūlo gerai paskaičiuoti.

Esą galbūt kambarys viešbutyje ir kainuoja 60–80 eurų, tačiau ten gausi kambarį su visais patogumais, kondicionierių, jei diena karšta, o birželį – dar ir pusryčius.

O štai namelyje, kaip teigia verslininkas, nakvynė vienam žmogui kainuos 10 eurų, gali tekti papildomai susimokėti už tualetą, jeigu atvažiuojama keliese, visa tai ir dauginama iš žmonių skaičiaus. Kur dar pusryčiai ir nepatogumas karštą vasaros naktį.

„Tai atrodo pigu, nes taip pateikta. Bet kada žmogus negavęs namelio gaus viešbutį, jis ten nebegrįš – toje tvankumoje išbandymas kuo tikriausias“, – įsitikinęs verslininkas.

Todėl jis nemanąs, kad išnykę mediniai nameliai labai paveiks atostogautojų įpročius rinktis Šventąją.

Čia kaip su ant kelio stovėjusiais ir nakvynę siūliusiais žmonėmis. „Galvojome, kaip čia juos reikės išvaikyti. O vaikyti nereikia, booking.com viską išvaikė.

Jei dar vienas kitas toks išlenda, tai, matyt, to namelio nepavyksta net per booking.com išnuomot“, - sakė pašnekovas.

Jeigu šis planas pavyks ir iškils nemažai naujų viešbučių, tai būsiąs išskirtinis Šventosios bruožas – to neturi ir Palanga.

„Palanga turi labai nedaug pavienių viešbučių, kurie dar ir arti jūros būtų. Čia visai šalia. Kaip aš sakau – iki šios dienos šitie nameliai padėjo išlaikyti žemę neužstatytą iki tų laikų, kai turi keisti žmonių mąstymas.

Yra dalis žmonių, kuriems reikia buto, kurie važiuoja į privačius apartamentus, ką ir šių metų krizinis laikas parodė, jog tie jungti viešbučiai (kaip mūsų „Elijos“ variantas), kur ir viešbučio kambariai, ir apartamentai, pasiteisina“, – tikino V.Šimaitis.

Jo manymu, kurorte negali būti taip, kad pirmoje eilėje nuo pakrantės yra privatūs namai, o viešbučiai trečioje ar ketvirtoje. Turi būti atvirkščiai.