Švietimo sistemos pokyčiams pasiruošę tik valdininkai

Atnaujintos programos nuo kitų mokslo metų bus pradėtos diegti 1, 3, 5, 7, 9 klasėse ir III gimnazijos, o likusiose klasėse - nuo 2024 m.

„Vakarų ekspreso“ kalbinti mokyklų vadovai teigė, kad pasiruošimas artėjančioms permainoms praėjo be didesnių iššūkių.

Mokytojai nepailsėjo

"Vienintelis tikrai naujas dalykas yra gyvenimo įgūdžių programa, kuri bus dėstoma devintoje ir vienuoliktoje klasėse.

Tikrai labai pasisekė, kad suradome žmogų, kuris sutiko eiti į šio dalyko mokymus ir nuo rugsėjo pirmosios pradės dirbti mokykloje.

Kiti į atnaujintą švietimo programą įtraukti dalykai nėra visai nauji. Pavyzdžiui, filosofija mūsų mokykloje buvo dėstoma ir anksčiau, informatika - taip pat. Labai didelių iššūkių mes neturėjome„, - pasakojo Klaipėdos universiteto “Žemynos" gimnazijos direktorius Nikolajus Petunovas.

Kaip didžiausią iššūkį gimnazijos direktorius įvardijo tai, jog pedagogai savo laisvą laiką turi aukoti mokslams.

„Kai kurie mokytojai dirba daugiau nei visu etatu, todėl po darbo dienos dalyvauti mokymuose, seminaruose ir kažką juose išmokti yra labai sunku.

Dabar vasara, tačiau didelė dalis pedagogų sėdi ir analizuoja naujus dokumentus ir reikalavimus.

Ateinančius mokslo metus jie pradės pilnomis galvomis žinių, tačiau nepailsėję“, - mintimis pasidalijo N. Petunovas.

Klaipėdos „Saulėtekio“ progimnazijos direktorė Daiva Vilkė taip pat pasidžiaugė, kad didelių iššūkių ruošiantis naujiems mokslo metams nekilo.

"Kaip ir visi Lietuvoje, atnaujintoms ugdymo programoms mes ruošėmės apie porą metų.

Organizavome mokymus, seminarus tiek mūsų mokykloje, tiek išleisdavome pedagogus. Buvo labai daug mokymų, konferencijų, seminarų atskiriems dalykams tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu.

Mokytojai žinių bagažą per dvejus metus tikrai galėjo susikrauti labai didelį, džiaugiuosi, kad bent jau mūsų mokyklos mokytojai visur dalyvavo labai noriai.

Pedagogai taip pat ruošėsi metodinėse grupėse, Klaipėdoje jos ypač aktyvios. Ten programos buvo labai kruopščiai išnagrinėtos. Taip pat labai daug dėmesio pasiruošimui skyrė tiek Vyriausybė, tiek Savivaldybė", - kalbėjo D. Vilkė.

Progimnazijos direktorė tikino, kad jaudintis verčia viešojoje erdvėje girdimos dejonės, jog situacija prasta, naujovėms pasiruošti nespėta.

„Aš manau, kad tai iš dalies yra bandos jausmas. Reikia kalbėtis vieniems su kitais, juk viskas priklauso nuo požiūrio - jeigu mes sakysime, kad viskas įmanoma, tai tikrai įveiksime iškylančius sunkumus“, - pozityvumu dalijosi D. Vilkė.

Trūksta darbuotojų

Kalbinti mokyklų vadovai sutartinai teigė, kad didžiausia problema - pedagogų trūkumas.

„Kaip ir visoje Lietuvoje, labiausiai trūksta lietuvių kalbos, matematikos, biologijos mokytojų“, - didžiausius sunkumus įvardijo Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijos direktorius.

Klaipėdos „Saulėtekio“ progimnazijos direktorė paantrino sakydama, kad mokykla šią vasarą ieškojo dviejų mokomųjų dalykų - biologijos ir technologijų mokytojų.

„Radome jaunus žmones, dar neturinčius pedagoginio išsilavinimo, tačiau jie studijuoja ir sutiko dirbti pas mus. Ateina jauni žmonės, be patirties, bet mes juos užauginsim. Tačiau problema išties labai gili, buvo labai neramu, ar tikrai pavyks rasti trūkstamus pedagogus. Kol kas problema išsisprendė, tačiau bijau, kad kas nors nenukalbintų“, - pasiguodė D. Vilkė.

Progimnazijos direktorė pasakojo, kad dėl mažėjančio pedagogų skaičiaus aštrėja konkurencija tarp mokyklų, kuri iš jų pedagogams pasiūlys geresnes sąlygas.

„Patys esame porą kartų su tuo susidūrę. Anksčiau Klaipėdos miesto savivaldybė nemokėjo mokytojams už kelionę į darbą, tačiau Klaipėdos rajono savivaldybė kelionės į darbą kaštus padengdavo. Dvi mokytojos, kurios pas mus važinėjo iš rajono, prieš pat rugsėjo pirmąją pranešė išeinančios iš darbo, nes joms Klaipėdos rajono savivaldybė padengs kelionę, todėl nebeapsimoka dirbti mieste“, - patirtimi dalijosi D. Vilkė.

Ji išreiškė viltį, kad jaunus specialistus pavyks labiau motyvuoti dirbti uostamiestyje, nes prie to prisidės ir miesto Savivaldybė.

"Jų akyse matosi džiugesys.

Pagal naują Savivaldybės tarybos patvirtintą aprašą jauniems, mokykloje dar nedirbusiems specialistams bus padengtos kvalifikacijos kėlimo, persikėlimo į miestą ir buto nuomos išlaidos.

Tikiuosi, kad tai bus paskata", - viltingai kalbėjo D. Vilkė.

Vadovėlių nėra

Mokyklų vadovai tikino kol kas nesijaudinantys dėl atnaujintų vadovėlių trūkumo.

Nors viešumoje vis garsiau ir dažniau kalbama apie stipriai vėluojančius vadovėlius, kalbinti uostamiesčio mokyklų vadovai sakė, jog nėra ko panikuoti.

"Švietimo ir mokslo ministerija leido dar ateinančius trejus metus dirbti su senais vadovėliais.

Dar nepirkome jokių vadovėlių, kadangi nėra popierinių jų variantų, tik skaitmeniniai.

Turi būti fizinis vadovėlis, jų prekyboje jau galbūt yra, tačiau jie dar nėra patvirtinti duomenų bazėje", - komentavo N. Petunovas.

Jis tikino, kad popieriniai vadovėliai yra labai svarbūs, nes tiek mokiniai, tiek jų tėvai turi teisę išsianalizuoti, kaip visa programa bus išdėstyta, lygiai taip pat ir mokytojai turi turėti visą jų darbui reikalingą metodinę medžiagą.

"30 proc. pamokų laiko mokytojas gali pats spręsti, kuriuos dalykus jis nori mokyti, todėl manau, kad rugsėjį ir spalį dar dirbsime naudodami senus vadovėlius. Galbūt tas laikas bus skirtas spragoms šalinti. Mokytojai tikrai ras būdų, kaip kokybiškai dirbti.

Mes pripratę prisitaikyti prie aplinkybių ir stengiamės žiūrėti pozityviai. Dirbti juk vis tiek reikia. Dabar svarbiausia - ruošti mokinius žinių patikrinimams ir egzaminams", - mintimis dalijosi N. Petunovas.

Panašios nuomonės buvo ir „Saulėtekio“ progimnazijos vadovė.

"Aišku, visi nori vadovėlių ir jų labai laukia, tačiau aš pasitikiu savo mokytojais, jie tikrai labai kūrybingi, todėl tikrai manau, kad jie ras išeitį.

Turbūt didžiausia problema bus su lietuvių kalbos ir literatūros vadovėliais penktoms ir septintoms klasėms.

Kol kas yra išleista tik pirma literatūros vadovėlių dalis penktoms klasėms, juos jau esame užsisakę. Septintokams jų dar nėra", - pasakojo D. Vilkė.

Mokytojai tarsis, ką daryti, skaitys kūrinius ne vadovėliuose. Nebūna padėties be išeities. Svarbu yra požiūris, o ypač - noras tai padaryti.

"Tiesa, vienintelis dalykas, kurio visada trūko, kurio trūksta ir dabar, yra kuo daugiau paruoštos metodinės medžiagos. Svarbu, kad mokytojas galėtų atsirinkti, kas reikalinga pamokai, kas vaikams bus įdomu, ir tai rasti vienoje vietoje, o ne ieškoti visais žinomais kanalais ir gaišti savo laiką.

30 procentų programos keičiasi, tai tas 30 procentų tikrai galėjo būti paskelbta kokioje nors skaitmeninėje laikmenoje. Pandemija daugelį privertė gerokai patobulinti savo kompiuterinį raštingumą, tai tikrai nebūtų problemos informaciją rasti skaitmeniniu būdu", - mintis dėstė D. Vilkė.

Daug neaiškumų

„Vakarų ekspreso“ pakalbinti pedagogai naujus mokslo metus pasitinka be didelio optimizmo, teigė, kad vadovėlių trūkumas labai apsunkins jų darbą.

"Švietimo sistemos permainoms labiausiai yra pasiruošę valdininkai, nors jie nesusiję su tiesioginiu darbu mokyklose.

O tiems, kurie turės įgyvendinti visas atnaujintas programas, pasirengimo tikrai trūksta, tačiau ne dėl jų kaltės, o todėl, kad yra neparengtos priemonės, kurias jie turėtų naudoti tam, kad tas turinys būtų atskleistas sėkmingai", - kalbėjo Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literetūros mokytoja Lilija Bručkienė.

Anot jos, didžiausios spragos yra susijusios su atnaujinto turinio perteikimo galimybėmis.

"Vadovėlių dar nėra, yra tik pažadai, kad jie bus. Vadovėliai aprobuoti ekspertų, tačiau mokytojai dar nėra jų matę.

Mes net nežinome, ar tie vadovėliai bus kokybiški, nesvarbu, kad ekspertų komisijos juos jau yra patvirtinusios. Pavyzdžių, kad vadovėliai tikrai nėra kokybiški, turime ne vieną. Mes taip pat neturėsime iš ko rinktis, bus tokie, kokie bus. Sumokėsime pinigus ir lauksime, kas bus ir ką gausime", - kalbėjo L. Bručkienė.

Mokytoja pažymėjo, kad ne visi vadovėliai sulauks valstybės finansavimo.

"Tai reiškia, jog dalis mokytojų turės tenkintis senaisiais vadovėliais, senuoju turiniu.

Taip pat bus sumažintas finansavimas skaitmeniniam turiniui, o tai reiškia, kad ir skaitmeninio turinio, to, kuris yra sukurtas privačių leidėjų ir yra mokamas, dalis mokyklų užsisakyti negalės arba turės rinktis, pavyzdžiui, pradinukai gaus, o lietuvių kalbos mokytojai negaus", - užklupsiančias problemas įvardijo pašnekovė.

Ji teigė, kad metodinės medžiagos taip pat nėra pakankamai, ji paruošta labai skirtingo lygio, be to, ji neapima visos atnaujintos programos.

L. Bručkienė teigė, jog mokytojai turi labai mažai įrankių, kurie padėtų perteikti mokiniams atnaujintą turinį.

Problemos gilės

Paklausta, ar išvardintos problemos nesudarys sąlygų atsirasti žinių spragoms, L. Bručkienė teigė, jog pirmiausia naujoji sistema gali paaštrinti mokytojų trūkumo problemą.

„Didelių spragų gali atsirasti dėl to, jog dalis mokytojų tiesiog pasitrauks iš švietimo sistemos, tai galbūt vyresnio ar priešpensinio amžiaus pedagogai, kurie nebenorės papildomo itin didelio krūvio. Paprasčiausiai nebus kam mokyti mokinių“, - galimus scenarijus vardijo pašnekovė.

Ne tik naujovės švietimo sistemoje, tačiau ir valdininkų neįsiklausymas į mokytojų bendruomenės nuomonę taip pat gali atbaidyti jaunus specialistus, norinčius rinktis pedagogo kelią.

„Kai reikia labai vargti, kad tave išgirstų ir įsiklausytų, tikrai nėra smagu. Jauni žmonės nori dirbti, uždirbti ir jaustis oriai darbe. Kol kas tos sąlygos nėra visiškai orios“, - pasakojo L. Bručkienė.

Streso (ne)mažės

Pagal atnaujintą švietimo programą vyresniųjų klasių moksleiviai turės laikyti ne tik valstybinius brandos egzaminus, tačiau turės ir tarpinius pasirinktų dalykų atsiskaitymus, o jų rezultatai bus rašomi į atestatą.

Nacionalinė švietimo agentūra neseniai paskelbė atnaujintų valstybinių brandos egzaminų ir tarpinių atsiskaitymų pavyzdines užduotis, tačiau ne visi pedagogai dar spėjo jas išanalizuoti.

"Lietuvių kalbos ir literatūros užduotys buvo paskelbtos tik rugpjūčio 17 dieną, dar nespėjau jų ištyrinėti, todėl komentuoti dar negaliu.

Iš kolegų - biologijos mokytojų - girdėjau, kad kai kurios užduotys orientuotos į gabius ir labai gabius vaikus, o mes žinome, kad tarpinius atsiskaitymus laikys ne tik gabūs vaikai.

Taip pat juose yra temų, kurios bus visiškai naujos. Neaišku, kada mokiniai gaus mokomąją medžiagą ir ar visi spės pasiruošti", - kalbėjo L. Bručkienė.

Nors Švietimo ministerija teigė, kad atnaujintos programos sumažins mokinių krūvį, pašnekovė samprotavo, kad krūvis ne tik nemažės, tačiau dar išaugs mokinių patiriamo streso lygis.

"Jeigu vaikams iš visų dalykų, kuriuos jie pasirinko, reikės laikyti tarpinius atsiskaitymus, net jeigu jie nesiruošia laikyti egzamino, tai įtampos ir streso tikrai nebus mažiau.

Net paprasti žinių patikrinimai daliai vaikų sukelia nerimą. Dabar, kai jie žinos, kad tarpinių atsiskaitymų rezultatai bus rašomi į atestatus, streso ir nežinomybės bus tik daugiau", - įsitikinusi L. Bručkienė.

Tiesa, pirmajai pokyčių laidai ministerija žada leisti perlaikyti tarpinius atsiskaitymus, jei rezultatai mokinių netenkins.

Visgi pašnekovė teigė, jog bent jau dabar neatrodo, kad artėjantys pokyčiai atneš daug naudos.

„Manau, jog po kelerių metų kalbėsime jau ne tik apie ne visada blizgančius rezultatus, tačiau taip pat ir apie suprastėjusią mokinių sveikatą“, - teigė L. Bručkienė.

Gaus priedus

Dėl padidėjusio darbo krūvio Vyriausybė žadėjo rasti papildomus 7 milijonus eurų mokytojų darbui apmokėti.

„Žinoma, tai nepadengs visų laiko sąnaudų, kurias reikės įdėti, tačiau ministerija savo pažadą įvykdė ir iš vidinių resursų rado pinigų“, - pasidžiaugė L. Bručkienė.

Papildomas finansavimas kol kas skirtas tik ateinantiems 2023-2024 mokslo metams. Iš jo mokytojams, kurie dirbs pagal atnaujintas ugdymo programas, bus mokami priedai.