Švietimo specialistė: didelį mokymosi potencialą turinčių vaikų netrūksta, tik dalies jų gebėjimų nepamatome

(1)

Kas penktas mokyklinio amžiaus vaikas Lietuvoje yra gabus, rodo Nacionalinės švietimo agentūros prieš kelis metus atliktas tyrimas, tačiau bėda ta, kad dalies jų talentai taip ir lieka neatskleisti, nes nėra vieningos metodologijos, mokytojams trūksta žinių, priemonių ir praktikos. 

Pasak Karalienės Mortos mokyklos Kembridžo programos koordinatorės Rykantės Šimkūnaitės, neatpažinti tokie vaikai įspraudžiami į standartinio ugdymo rėmus ir mokslai jiems nebekelia iššūkio, o jų prigimtiniai gebėjimai nuslopsta, tad reikalingi sprendimai, padedantys atpažinti ir ugdyti gabius vaikus.

Taip atsirado speciali Karalienės Mortos mokyklos stipendija talentingiems, tačiau už mokslus privačioje mokykloje negalintiems susimokėti vaikams.

„Kai kalbama apie specialių ugdymo poreikių turinčius vaikus, dažniausiai galvojama apie turinčius raidos sutrikimų, bet į šią kategoriją taip pat patenka ir tie vaikai, kurių mokymosi potencialas yra itin aukštas.

Tai vaikai, kurie efektyviai įgyja žinių ir gali jas pritaikyti naujoms problemoms spręsti bei  sparčiai mokosi iš patirties.

Ir jie nėra visuomet tik gerai besimokantys ar itin motyvuoti – tokie vaikai  pamokose dažnai kelia daug klausimų, yra reiklūs ir nebūtinai tinkamai elgiasi, tačiau jų intelektas ir kūrybiškumas yra labai aukšti.

Deja, dažnai tai neįvertinama arba atvirkščiai – slopinama, nes tokiems vaikams bendrosios ugdymo programos įprastai yra per lengvos, todėl, atlikę užduotis greičiau, jie  trukdo kitų mokymuisi arba tų užduočių neatlieka visai ir nuobodžiauja“, – sako R. Šimkūnaitė.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje vyresnėse klasėse gali būti apie 20 proc., pradinėse – 17 proc. didelį mokymosi potencialą turinčių vaikų, tačiau tinkamo mokytojų dėmesio sulaukia vos kas antras gabus vaikas.

Taip nutinka todėl, kad šis klausimas plačiau specialistų aptarinėjamas tik gerą dešimtmetį – iki tol tokie vaikai būdavo suniveliuojami su kitais bendraamžiais, kurie nepatiria sunkumų mokydamiesi, tačiau ir nepasižymi išskirtiniais gebėjimais.

Tokių vaikų visuomenėje yra apie 80 proc., likusi dalis – turintys specialiųjų mokymosi poreikių. Pasak Karalienės Mortos mokyklos Kembridžo programos koordinatorės, jeigu pastariesiems yra sukurta įvairių integracijos programų, į gabius vaikus dažniausiai numojama ranka – jie ir taip ateityje pasieks, ko nori.

„Kiekvienais mokslo metais mokyklų duris praveria daugybė mokinių, kurie yra apdovanoti smalsiu protu ir alkiu žinioms, tačiau dalis jų negauna išsilavinimo, atitinkančio jų gebėjimus.

Taip nutinka dėl to, kad didžioji dalis mokytojų tokių vaikų paprasčiausiai nemoka atpažinti ir tinkamai įveiklinti jų protų, nes nacionaliniu mastu neturime vieningų atpažinimo ir ugdymo modelių, kurie skirti įvairaus amžiaus didelį mokymosi potencialą turintiems mokiniams – šiuo metu šios iniciatyvos yra pavienės arba dar testavimo stadijoje.

Apmaudu, nes gali būti, kad dėl to netenkame būsimų iškilių Lietuvos protų: įvairūs tyrimai rodo, kad vertinant skirtingo amžiaus vaikų gabumus, geresnius rezultatus rodo jaunesni vaikai – ankstyvame amžiuje jų tinkamai neugdant, ilgainiui vaikai praranda motyvaciją ir jų potencialas nyksta.

Kuo ilgiau tokiems vaikams neskiriame specialaus dėmesio ir į juos neinvestuojame savo laiko, žinių ir finansų, tuo didesnė tikimybė, kad vaikai taip ir neatras bei nepanaudos savo talentų“, – pastebi R. Šimkūnaitė.

Atskirtį įmanoma sumažinti

Pagal kas trejus metus vykdomo tarptautinio švietimo tyrimo PISA duomenis, Lietuvoje skirtingose vietovėse mokyklas lankančių mokinių pasiekimų skirtumas yra beveik dvigubai didesnis nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkis.

2018 m. kaimo ir didžiųjų miestų mokinių rezultatų skirtumas tapo didesnis negu 60 PISA skalės taškų – kaimo vaikams pavyti Vilniaus vidurkį prireiktų daugiau nei dviejų papildomų mokslo metų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos projekto „Atskirties mažinimas švietimo srityje skirtinguose regionuose“ metu buvo nustatyta, kad toks atotrūkis gali atsirasti dėl skirtingų priežasčių, viena jų – nepakankamas didelį mokymosi potencialą turinčių vaikų atpažinimas.

„Nors Lietuvoje PISA tyrime 2018 metais dalyvavo tik 333 mokiniai iš privačių mokyklų, jų aukštesni rezultatai „kilstelėjo“ bendrus Lietuvos rezultatus maždaug 3 PISA skalės taškais.

Tiesa sakant, privačių mokyklų mokinių pasiekimai visose PISA tyrime matuojamose skalėse (skaitymo, matematikos, gamtos) yra gerokai aukštesni negu jų bendraamžių iš valstybinių mokyklų. Ką tai rodo?

Kad didesnis dėmesys ir individualizuota, gebėjimus atskleisti padedanti programa gali ženkliai pagerinti visų vaikų ugdymo rezultatus, tačiau tai nereiškia, kad, jeigu vaikui natūraliai labai gerai sekasi viena ar kita disciplina, galima viską palikti savieigai ir to jauno proto papildomai nestimuliuoti.

Ne vienas mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad tik dalis vaiko IQ yra paveldėta iš tėvų, likusią dalį vaikas augdamas „sugeria“ iš aplinkos. Jeigu vaiko proto smalsumas nėra skatinamas, jeigu jis nejaučia iššūkio mokydamasis ir jam mokykloje nuobodu, sunku tikėtis, kad augdamas jis savo gebėjimus išlaikys ir tinkamai išnaudos.

Nepastebėdami tokių vaikų ir laiku nenukreipę jų prigimtinių gebėjimų tinkama linkme, juos slopiname, o tai stipriai kenkia ne tik šiems gabiems vaikams, bet ir mums, kaip visuomenei, todėl tokius vaikus turėtume išmokti atpažinti.

Dėl to Karalienės Mortos mokykla įsteigė specialią stipendiją, kuri leidžia didelį mokymosi potencialą turintiems ir už mokslą privačioje mokykloje mokėti negalintiems vaikams būti pastebėtiems, įvertintiems ir tinkamai ugdomiems – be tradicinės švietimo programos, mokykloje mokoma ir pagal Tarptautinio bakalaureato bei Kembridžo programas, kurios ugdo aukštesniuosius mąstymo gebėjimus, todėl yra itin tinkamos mokinių gabumams atskleisti”, – teigia Karalienės Mortos mokyklos Kembridžo programos koordinatorė R. Šimkūnaitė.

Pasak jos, tarptautinės programos nuo nacionalinių skiriasi ugdymo turiniu, jo kiekiu, mokymo principais bei aktyvaus mokymo metodikomis, todėl jas baigę mokiniai išsiskiria šiandien ypatingai svarbiomis kompetencijomis – geba mokytis savarankiškai, tyrinėti, klausti, formuoti argumentus, kritiškai ir logiškai mąstyti, spręsti problemas bei kreiptis pagalbos, kai susiduria su iššūkiais.

„Atsinaujinusios Kembridžo programos sumažino ugdymo turinio apimtis net trečdaliu, kad daugiau dėmesio mokiniai galėtų skirti žinių pritaikymui įvairiose situacijose bei mąstymo ugdymui.

Matematikos pamokos praturtintos projektinėmis veiklomis ir matematiniais tyrinėjimais, kurių metu reikia pateikti ne tik teisingą atsakymą, bet ir kelis skirtingus sprendimo būdus.

Per gamtos mokslų pamokas dar pradinėje mokykloje praktiškai veikdami, tyrinėdami mokiniai įgyja biologijos, fizikos, chemijos žinių, mokosi mąstyti kaip mokslininkai – skatinami atlikti tyrimus, spręsti problemas, kritiškai mąstyti, bendradarbiauti ir galiausiai pateikti rezultatus bei juos pagrindžiančius argumentus.

Tai įgūdžiai, kurie išliks ir bus naudingi visą gyvenimą, be to, toks mokymasis įtraukia ir yra įdomus, todėl stimuliuoja didelį mokymosi potencialą turinčių vaikų protą ir neleidžia jiems likti nepastebėtiems.

Šiuo metu mokykloje mokosi 42 specialias stipendijas gavę mokiniai ir tikiuosi, kad kasmet šis skaičius tik didės – dėl geresnės mūsų valstybės ir visų mūsų ateities“, – teigia Karalienės Mortos mokyklos Kembridžo programos koordinatorė R. Šimkūnaitė.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder