Tarp kasdienių iškvietimų – ir neįprastos gelbėjimo operacijos

Būtent tokių netikėtų situacijų kasmet pasitaiko tarp daugiau nei 20 tūkstančių iškvietimų, į kuriuos vyksta „Mano BŪSTO“ avarinė tarnyba. Didžioji dalis jų – techninės avarijos daugiabučiuose: trūkę vamzdynai, užsikimšusi kanalizacija, elektros ar šildymo sistemų gedimai. Tačiau kartais skambučiai atveda į visai kitokias istorijas – tokias, kuriose svarbiausia ne tik techniniai įgūdžiai, bet ir žmogiškumas.

Vienas tokių atvejų neseniai nutiko nedideliame Lietuvos mieste, kurio gyventojas ant radiatoriaus džiovino sušlapusį klausos aparatą – prietaisą, be kurio žmogui sunku girdėti aplinką. Tačiau aparatas netikėtai nukrito ir pradingo plyšyje po grindimis, ten, kur driekėsi vamzdynas.

Vyras bandė jį ištraukti pats, tačiau netrukus suprato, kad tai beveik neįmanoma. Tada paskambino į avarinę tarnybą.

Atvykęs technikas greitai įvertino situaciją – daugiau nei tūkstantį eurų kainuojantis prietaisas buvo įstrigęs tarp grindų konstrukcijų. Pirmiausia teko demontuoti gipso kartono konstrukciją, dengiančią vamzdyną. Kai to nepakako, į pagalbą pasitelkta miniatiūrinė kamera. Ji padėjo nustatyti tikslią vietą, kur aparatas įstrigo, ir po kruopštaus darbo jis buvo sėkmingai ištrauktas.

Kitas nekasdieniškas atvejis įvyko daugiabutyje, kur avarinės tarnybos komanda buvo iškviesta dėl techninio gedimo. Atvykę darbuotojai pirmame aukšte pastebėjo neįgaliojo vežimėlyje sėdintį susirūpinusį gyventoją. Pasirodo, vyras negalėjo patekti į savo butą viršutiniame aukšte – name tuo metu dėl gedimo neveikė liftas.

„Mano BŪSTO“ darbuotojai nedvejojo. Supratę situaciją, jie paėmė vežimėlį ir kartu su juo užnešė gyventoją į viršutinį namo aukštą, o tada palydėjo iki pat buto durų.

„Tokie momentai gal ir neįeina į techninių darbų aprašus, bet jie labai aiškiai parodo, kad šis darbas yra daugiau nei tik vamzdžiai ar elektros laidai. Kai matai, kad žmogui reikia pagalbos, dažniausiai net nekyla klausimas, ar tai tavo pareiga“, – sako „Mano BŪSTO“ avarinės tarnybos atstovė Eglė Šlajūtė.

Pasak jos, kartais į avarinę tarnybą gyventojai skambina tada kreipiamasi ir tada, kai ant stogo užsikaria katinas, tarp konstrukcijų įstringa paukštis ar gyvūnas patenka į kitą pavojingą vietą. Tokie iškvietimai nėra oficialiai numatyti instrukcijose, tačiau darbuotojai dažnai stengiasi padėti.

„Žmonės skambina tada, kai nebežino, kur daugiau kreiptis. Jei komanda mato, kad gali padėti – dažniausiai taip ir padaro. Tokiose situacijose reikia ir kūrybiškumo, ir kantrybės, bet už tai labai gera matyti, kai viskas baigiasi laimingai“, – sako E. Šlajūtė.

Nuosava „Mano BŪSTO“ avarinė tarnyba klientams padeda visą parą be poilsio dienų. Į daugelį iškvietimų specialistai stengiasi atvykti kaip įmanoma greičiau, o daugiau nei pusę visų avarijų sutvarko greičiau nei per valandą.