Teisininkė: „Patyrus priekabiavimą, svarbiausia yra nenutylėti“

Tai draudžia įstatymai. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė Renata Vanagėlienė sako, kad skundų dėl priekabiavimo daugėja, o tai rodo augantį gyventojų sąmoningumą bei ryžtą ginti savo teises. 

Tiesa, anot teisininkės, įrodyti tokius nusižengimus nėra paprasta, tad prieš kreipiantis į institucijas, verta pasiruošti iš anksto.

„Priekabiavimas yra viena iš dažniau pasireiškiančių diskriminacijos formų. Juo galima laikyti bet kokį nepageidaujamą elgesį, žodžius ar net intonaciją, dėl kurių žmogus pasijaučia ar atsiduria blogesnėje padėtyje. 

Tai gali būti žeidžiančios ar pašiepiančios replikos, fiziniai veiksmai ar gestai, asmeniški klausimai, ignoravimas, papildomų funkcijų ar pareigų primetimas be pagrindo, neleidimas pasinaudoti savo teisėmis, pavyzdžiui, į lankstų darbo grafiką, artimųjų slaugymą ir panašiai“, – vardijo R. Vanagėlienė.

Anot jos, pagal Lygių galimybių įstatymą, priekabiavimas nustatomas tuomet, kai tam tikri veiksmai ar pasakymai yra siejami su žmogaus tapatybės požymiais – amžiumi, lytimi, socialine padėtimi, negalia, tautybe ir kt. 

„Dažniausiai tokio pobūdžio skundų sulaukiame dėl nemalonių situacijų, susijusių su darbo santykiais, bet esame turėję bylų dėl priekabiavimo ir medicinos, švietimo įstaigose“, – sakė teisininkė.

Asmeninio pobūdžio klausimai irgi gali būti priekabiavimas

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė minėjo atvejį, kai besilaukianti moteris stojo į universitetą ir pakliuvo į valstybės finansuojamą vietą. 

„Atrankos komisijoje moteris sulaukė klausimų, ar išties nori užimti šią vietą, nes esą visvien netrukus išeis vaiko priežiūros atostogų. 

Jai buvo pasiūlyta stoti kitais metais, o toks spaudimas jau gali būti traktuojamas kaip priekabiavimas šeiminės padėties pagrindu“, – teigė ji.

Neretai priekabiavimo požymiai išryškėja darbo pokalbiuose. „Pavyzdžiui, į vieną degalinę darbinosi moteris, darbdavys jos klausinėjo, ar ji turi mažamečių vaikų. 

Pareiškėja to atskleisti nenorėjo, kadangi tai nesusiję su jos darbo funkcijomis, o darbdavys pareiškė, kad jam esą būtina žinoti, ar bus kam prižiūrėti vaikus, kai jai reikės dirbti naktinėse pamainose. 

Tai irgi yra priekabiavimas socialinės padėties, taip pat ir lyties atžvilgiais, kadangi abejotina, ar tokių klausimų sulauktų vyras“, – tvirtino teisininkė.

R. Vanagėlienės teigimu, moterys darbovietėse kartais nuvertinamos vien dėl savo lyties: „Pavyzdžiui, du darbuotojai atlieka tas pačias funkcijas, tačiau vadovas juos traktuoja nelygaverčiai, tarkime, į konferenciją ar mokymus siunčia tik vyrą, o moteriai paveda atlikti mažareikšmius darbus. 

Taip pat vis dar pasitaiko seksistinių juokelių, kalbų apie blondines, vairavimo įgūdžius, buvimą prie puodų ir panašiai“.

Teisininkė atkreipė dėmesį, kad įžeidžiantys pasakymai gali būti ir tautybės ar kilmės atžvilgiu. „Vienoje šalies ligoninėje atsidūrusi romų kilmės moteris mums pasiskundė, jog patyrė užgauliojimų, esą gydytoja ne tik grubiai su ja kalbėjo, bet ir ragino „grįžti į savo taborą“. 

Paaiškėjo, kad buvo nesusikalbėjimas, vyko įtemptas ir nemalonus pokalbis, tačiau jokių įrodymų dėl įžeidimų būtent tautiniu pagrindu nebuvo pateikta, tad tyrimą teko nutraukti“, – sakė R. Vanagėlienė.

Užgauliojimai dėl amžiaus

Vienas dažnesnių priekabiavimo „taikinių“, anot teisininkės, yra ir amžius. „Neseniai ištyrėme atvejį, kai vyras nurodė patiriantis psichologinį spaudimą iš vadovo. 

Pastarasis esą nuolat laidė komentarus ir juokelius, pabrėždamas vyresnį pareiškėjo amžių, pavyzdžiui, kad jaunesniems kolegoms reikia specialių mokymų, tam, kad jį galėtų suprasti. 

Tyrimo metu nustatėme, kad vadovo bendravimas išties buvo netaktiškas ir neprofesionalus, visgi pritrūko įrodymų, kad būtent pareiškėjo amžius buvo pagrindinė to priežastis“, – pasakojo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė.

R. Vanagėlienė pažymėjo, kad Tarnyba panašių skundų sulaukia periodiškai. „Vyresni darbuotojai ar kandidatai „nurašomi“, kaip neperspektyvūs, kaip „kitokie“, jaunesni taip pat gali susilaukti replikų, būti išvadintais vaikeliais, neišmanėliais ir pan.

Svarbu pastebėti, kad panašus elgesys nebūtinai gali būti sąmoningas ar daugkartinis, bet jei žmogus, kuriam tai adresuota, pasijaučia užgautas, pažemintas ar įbaugintas, jau galima įtarti priekabiavimą ir bandyti jį užkardyti“, – akcentavo teisininkė.

Reikia reaguoti raštu

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė pažymėjo, kad patyrus priekabiavimą, svarbiausia tokio elgesio neignoruoti, nekentėti, o visų pirma kreiptis į kolegas arba tiesioginį vadovą – pranešti, kad konkretūs veiksmai ar pasisakymai yra nepriimtini. 

„Ypatingai svarbu reaguoti ne žodžiu, o raštu, kadangi rašytinis pareiškimas gali būti laikomas įrodymu, tiriant tokią bylą. 

Taip pat labai svarbūs, gali būti garso ar vaizdo įrašai, daryti darbovietėje ar kitoje viešojoje erdvėje, rašytiniai liudininkų parodymai, susirašinėjimo programėlių ar elektroninių laiškų kopijos“, – aiškino R. Vanagėlienė.

Teisininkės pastebėjimu, neretai jau pirminio kreipimosį į vadovą ar net patį priekabiautoją pakanka tam, kad tokie veiksmai liautųsi.

„Be to, visose įstaigose, turinčiose daugiau nei pusšimtį darbuotojų, turi būti patvirtinta lygių galimybių politika bei numatytos procedūros, kaip atlikti vidinius tyrimus, kaip išsaugoti konfidencialumą, kas yra atsakingas asmuo ir panašiai. 

Jei tai neveikia, reikėtų kreiptis į tokias institucijas kaip Darbo inspekcija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, taip pat ir į teisėsaugą“,  – sakė ji.

R. Vanagėlienės pastebėjimu, pastaraisiais metais skundų dėl priekabiavimo Tarnyba sulaukia vis daugiau. Tai esą liudija apie augantį žmonių sąmoningumą ir nesitaikstymą su teisių pažeidimais. 

„Tiesa, bendrame tyrimų dėl diskriminacijos sraute tokie skundai nėra dažni ir abejotina, ar jie atspindi tikrąją situaciją. Dažnu atveju žmonės vengia skųstis dėl baimės atsidurti darbdavio ar kolegų nemalonėje. 

Visgi kovoti už saugią aplinką sau bei kitiems, visuomet verta“, – įsitikinusi teisininkė.