Problema rimtesnė, nei manyta
Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimas atskleidė neraminančius skaičius – vienas iš aštuonių Lietuvos paauglių jau turi didelę priklausomybės nuo socialinių tinklų riziką, o pusė šalies moksleivių problemiškai naudojasi socialiniais tinklais.
„Išmanusis telefonas nėra tik šiuolaikinė priemonė ryšiui palaikyti. Tai – galingas polimedijos įrenginys, kurio netinkamas naudojimas gali sukelti priklausomybę, prilyginamą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui“, – pabrėžia Skaitmeninės etikos centro steigėja Renata Gaudinskaitė.
Skaitmeninės etikos centras yra vienas pagrindinių iniciatorių, subūrusių per pusantro šimto organizacijų spręsti telefonų naudojimo mokyklose problemą.
„Ekranų laikas siejamas su įvairiais prastos savijautos veiksniais, net poveikiu pažintinėms funkcijoms: prastėja dėmesio koncentracija, savikontrolė, darbinė atmintis, sunkiau priimti sprendimus, – aiškina R.Gaudinskaitė. – Ypač tai pavojinga jauname amžiuje, kai smegenys dar formuojasi – neurobiologiniai pokyčiai gali lemti sunkumus vėlesniame amžiuje.“
„Mūsų vaikai nemoka kalbėti, nemoka ir nenori dainuoti, mūsų vaikai nesupranta, kas yra bendruomeniškumas“, – konstatuoja NVO vaikams konfederacijos vadovė Elena Urbonienė. Konfederacija bendradarbiauja su daugiau nei puse tūkstančio vaikų dienos centrų, kuriuose šią realybę socialiniai darbuotojai regi kasdien.
Sudėtingas priklausomybės mechanizmas
Naujausia statistika verčia pasigilinti į problemos priežastis. Vaikų ir paauglių psichiatras prof. dr. Dainius Pūras atkreipia dėmesį į komplikuotą priklausomybės mechanizmą. „Čia turime sudėtingą priežasčių ir pasekmių mechanizmą, kai jau nebeaišku, kur priežastys, kur pasekmės.
Aišku tik tai, kad tai yra rimtas rizikos veiksnys, ir prie šių priemonių labiausiai linksta būtent tie paaugliai, kuriems turėtume pasiūlyti ką nors prasmingesnio“, – teigia ekspertas.
Pasak profesoriaus, problemos sprendimas turi būti kompleksinis: „Sunku konkuruoti su patrauklumu, su galingomis organizacijomis, kurios kūrė šiuos įrenginius. Bet visa ugdymo sistema galėtų pasiūlyti patrauklią ne virtualią, ne tik virtualią, o tikrą aplinką.“
Lietuvos psichiatrų asociacijos vadovė, gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė pritaria – vien draudimais problemos neišspręsime: „Paimti telefoną ir nepasiūlyti nieko vietoje to gali turėti priešingą efektą.
Mums būtina sukurti visapusišką pagalbos sistemą, kuri padėtų vaikams rasti prasmingą alternatyvą virtualiam pasauliui.“
VU Psichologijos instituto direktorė prof. dr. Roma Jusienė atkreipia dėmesį į dar vieną aspektą – šeimos vaidmenį. „Mažiausia mokymosi motyvacija ir mažiausi mokymosi pasiekimai būdingi vaikams, kurių namuose nėra taisyklių ir jų nebuvo nuosekliai laikomasi ankstesniuose raidos etapuose“, – pabrėžia mokslininkė.
Mokyklos rodo pavyzdį
Nors problema atrodo sudėtinga, kai kurios pavienės Lietuvos mokyklos jau rado būdų ją spręsti. Klaipėdos Vyturio progimnazijoje telefonai uždrausti jau trejus metus.
„Mūsų vaikai daug būriuojasi, daug bendrauja. Aišku, dabar turime kitą „problemą“ - triukšmą, nes jie labai gyvybingi“, – šypsosi mokyklos direktorė Inga Bagdonienė.
Mokykla vaikams pasiūlė alternatyvų – įrengė žaidimų zonas, atnaujino sporto sales, pertraukų metu organizuoja viktorinas.
Jonavos r. Šveicarijos progimnazijoje kelias į pokyčius nebuvo toks lengvas. „Sulaukėme daug pasipriešinimo, girdėjome skanduotes „grąžinkite telefonus“, – prisimena mokyklos vadovė Vaineta Tomaš. – Bet tai truko tik savaitę. Šiandien didžiuojamės tuo, ką turime – gyvą bendravimą ir bendradarbiavimą.“
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidento dr. Dainiaus Žvirdausko teigimu, sprendimas turi būti priimtas nacionaliniu lygmeniu.
„Mokyklos ir taip turi didžiulį biurokratinį krūvį, o dar tenka patirti spaudimą iš supermamyčių dėl kartais nepagrįstų kaltinimų – kodėl čia draudžia, kokia čia iniciatyva, kur tai parašyta… Todėl nacionalinės rekomendacijos su parengtu dokumentų paketu būtų vienas iš sprendimų.“
Ministerijos nesutaria
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kol kas į nacionalinį draudimą žiūri atsargiai. „Telefonai mokyklose gali ir padėti mokymuisi, paįvairinti ugdymo procesą, gali ir blaškyti. Dabar leisti naudotis telefonais ar ne, nusprendžia mokyklos, nustatydamos vidaus tvarkose.
Jeigu švietimo bendruomenė nuspręstų, kad mobiliųjų telefonų naudojimą reikia reglamentuoti nacionaliniu mastu, neatmetame galimybės parengti bendrą tvarką visoms mokykloms“, – teigia ministerijos atstovai.
Už vaikų teises atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iniciatyvą drausti telefonus mokykloje palaiko, o Sveikatos apsaugos ministerija problemą įtraukė net į Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano projektą. Higienos institutui netrukus bus pavesta ištirti skaitmeninių technologijų poveikį vaikų sveikatai.
Moksleiviai: reikia dialogo
„Išeitis – mokyklose įrengti taksofonus“, – šypsosi Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentas Emilis Mikulskis. Anot jo, moksleiviai siūlo ne griežtą draudimą, bet sistemingą reguliavimą.
„Pripažįstame, kad problema yra. Bet negalima visko vienu ypu uždrausti. Reikia įpareigoti mokyklų vadovus turėti aiškias taisykles.
Jose turėtų būti numatyta, kaip užtikrinti ryšį tarp tėvų ir vaikų, kokios išimtys taikomos specialiųjų poreikių mokiniams, kaip sprendžiami skirtingų mokyklų infrastruktūros klausimai. Mokyklos skirtingos – kažkur yra spintelės, kažkur dėžutės – kai kur jau veikia geri susitarimai.
Pasipriešinimo natūraliai kils, bet jei į sprendimus įtrauksime mokinius, rezultatas po pusmečio ar po metų visada bus pozityvesnis“, – įsitikinęs Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentas Emilis Mikulskis.
Alytus – be telefonų?
„Ar Alytus bus pirmasis miestas Lietuvoje, uždraudęs mobiliuosius telefonus mokyklose?“ – klausia miesto meras Nerijus Cesiulis.
Savo socialiniame tinkle jis pasidalino pastebėjimais: „Kai sūnus buvo susilaužęs koją, tekdavo jį užnešti į mokyklą. Stebindavo ten tvyranti tyla – jokio bėgiojimo koridoriais ar klegesio. Tik ant suolų ir palangių susėdę vaikai, sukišę galvas į telefonus. Jiems neįdomu pabendrauti su klasiokais, nesinori net iškrėsti išdaigos. Ar tai normalu?“
Galutinis sprendimas dėl telefonų draudimo miesto mokyklose, anot N.Cesiulio, priklausys nuo bendruomenės – netrukus Alytaus ugdymo įstaigose bus paskelbtos tėvų apklausos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą