Telšių rajone – unikali žirgų terapija: tokia veikla Europoje užsiima vos dvi terapeutės

Telšiuose gyvenanti geštalto psichoterapeutė Inga Motuzaitė šiandieninio gyvenimo tempo išvargintus žmones nuraminti protą ir pailsinti kūną kviečia į pagalbą pasitelkiant žirgus.

„Žirgų terapijoje su klientu ar klientų grupe dirbame dviese – ir aš, ir žirgas. Jis padaro tai, ko aš, kaip žmogus, niekada negalėčiau“, – sako vienintelė Lietuvoje pagal EPI (angl. Equine Psychotherapy Institute) modelį dirbanti terapeutė, žinių prieš daugiau nei metus išvykusi semtis į Australiją.

Unikalus kelias į savęs pažinimą

I. Motuzaitė atskleidžia, kad EPI sukurti modeliai apima psichoterapiją pasitelkiant žirgus ir psichoedukacijas su žirgais, kurios skirtos asmeniniams savęs ar grupės pažinimui, psichosocialinių įgūdžių ugdymui. 

Šie modeliai apjungia geštalto, somatinę, gyvūnų terapijas, svarbų vaidmenį užima ir žmogaus ryšys su gamta.

„Kadangi žirgai – bandos gyvūnai, EPI modelis tinka darbui santykių klausimais, taip pat išgyvenant sunkias emocijas, traumas, asmeniniam augimui, socialinių-emocinių įgūdžių, lyderystės ugdymui, darbui su grupėmis ir kt.“, – dalinasi terapeutė, norintiems geriau pažinti save sukūrusi specialią savęs pažinimo programą.

Ši psichoedukacinė programa, pasak I. Motuzaitės, skirta žmonėms, ieškantiems netradicinio būdo išspręsti tokias problemas kaip nuovargis, prasmės nebuvimas, perdegimas.

„Taip dažniausiai nutinka tiems žmonėms, kurie nebeturi laiko sau. Programa padeda žmogui pasipildyti resursų, atrasti savyje ramybę, suvokti savo emocijas ir jose išbūti“, – sako terapeutė.

Padeda „gyvenantiems galvoje“ prisiminti ir išjausti į šalį nustumtas emocijas

„Aukim!“ įkūrėja pastebi, kad kartais žmonės yra linkę labiau pasitikėti žirgais nei kitais žmonėmis, todėl taikant žirgų terapiją sveikimas gali būti greitesnis. 

Žirgų terapija taip pat puikiai tinka žmonėms, kurie įprastoje „kalbėjimo“ terapijoje nejaučia pokyčio, mėgsta racionalizuoti.

„Terapijoje su žirgais įgyjamas praktinis patyrimas, daugeliui „galvoje gyvenančių“ žmonių padedantis prisiminti jausmus, juos išgyventi, priimti. 

Tai padeda geriau pajusti gyvenimo skonį, savo gyvybingumą“, – pasakoja I. Motuzaitė, apjungusi bibliodramą ir žirgus ir taip pradėjusi organizuoti rekolekcijas su žirgais.

Per santykio kūrimą su žirgais galima išmokti priimti savo jautrumą, jausmus, įveikti nepasitikėjimą savimi, sutvirtėti, išmokti stovėti ant savo kojų. 

Užsiėmimai su šiais gyvūnais padeda susigyventi su emocijomis – nerimu, baimėmis, pykčiu, liūdesiu, skausmu ir kt., – kurias dažnai norisi nustumti į šalį. I. Motuzaitė pažinti save per žirgus rekomenduoja tiems, kurie jaučiasi pasimetę, nežino ko nori, kaip siekti tikslų.

„O, kiek su žirgais galima mokytis apie ryšį, patirti autentišką santykį! Jie reaguoja neapsimetinėdami. 

Jie yra socialūs gyvūnai – gal santykiai jų bandoje padės pamatyti ir tam tikrus kliento elgesio modelius ir kaip jie padeda ar nepadeda bendrauti? 

Iš tikrųjų, terapiją su žirgais siūlau pabandyti visiems, o tada jau nuspręsti, ar tai – man“, – būti atviriems naujai patirčiai skatina terapeutė, primindama, kad nors žirgų terapija dažnai siejama su vaikais, iš tiesų ji labiau tinkama suaugusiems.

„Pavyzdžiui, dažnai terapiją su žirgais renkasi tikrai pakankamai sąmoningi, kelias skirtingas terapijos rūšis išbandę žmonės, ieškantys naujo, unikalaus būdo pažinti save ar susitvarkyti su sunkumais“, – stereotipą laužo I. Motuzaitė.

Vis dėlto, moteris pabrėžia, kad visuomet svarbu atkreipti į kiekvieno asmens individualią situaciją, išsiaiškinti lūkesčius, įvertinti, koks gali būti realus psichoterapijos poveikis, o esant tam tikroms diagnozėms, šalia žirgų terapijos, gali būti reikalingas ir medikamentinis gydymas.

Nereikalauja jokio ypatingo pasirengimo: tai nėra mokymasis joti ar žirgininkystė

Nerimaujančius, kad susitikimas su žirgais reikalauja specialaus pasirengimo, I. Motuzaitė ramina – viskas, ko reikia norintiems dalyvauti terapijos su žirgais užsiėmimuose – noras ir laukui tinkama apranga. 

Niekada nejodinėjusius terapeutė taip pat ragina neišsigąsti – tai nėra mokymasis joti ar žirgininkystė, o sesijos dažniausiai vyksta būnant šalia žirgų.

„Nereikia turėti jojimo ar kitos patirties. Psichoterapija – gydymas pasitelkiant žirgus pagal kliento terapinius tikslus. 

Prieš susitinkant telefonu aptariama, kaip vyksta terapija, ką žmogus žino apie žirgus, kokie jo lūkesčiai. 

Pirmą kartą susitikus svarbu susipažinti, užmegzti santykį“, – sako I. Motuzaitė ir priduria, kad sesija vyksta šalia žirgų, pradedant nuo pratimų, kurie padeda nurimti, o tuomet, kaip ir terapeuto kabinete, vyksta pokalbis.

Įvertinus problemą, dėl kurios žmogus kreipėsi, jam pasiūloma veikla su žirgais. Terapeutė atskleidžia, kad tai gali būti žirgų emocijų stebėjimas: „Gana dažnai žmonės klausia, kaip elgtis, kai emocijų daug ir neaišku, ką su jomis daryti, kaip būti priimtam su savo jausmais, rodyti ar nerodyti tuos jausmus kitam. Žirgų terapija tam puikiai tinka! Terapeutas padeda keliauti per patyrimą, jį suprasti.“

Psichoterapijos su žirgais sesijos gali būti derinamos su įprastomis sesijomis kabinete, pavyzdžiui, trys sesijos kabinete, viena – su žirgais ir pan. 

Jei sesijos metu yra nusprendžiama lipti ant žirgo, tai taip pat daroma terapiniais tikslais. Pavyzdžiui, kad žmogus galėtų pajausti, ką reiškia būti laikomu, palaikomu kito: „Čia svarbiausia, ką žmogui duoda patirtis būnant ant žirgo.“

Sesijos vyksta mažuose, saugią ir konfidencialią aplinką užtikrinančiuose žirgynuose. Priklausomai nuo kliento, jo klausimo, parenkama tinkamiausia terapinė aplinka ir žirgai. 

Viena tokių vietų – Telšių rajone įsikūrusi šeimos ranča „Magiška pasaga“, kurioje vyksta ne tik visiems gerai pažįstamos jojimo pamokos ar užsiėmimai su vaikais, bet ir žirgų terapijos sesijos, moterų stovyklos.

Visgi, I. Motuzaitė pažymi, kad žirgas terapijoje nėra „priemonė“, laikomasi geštaltiško „Aš-Tu“ požiūrio, svarbūs tiek žirgo, tiek žmogaus poreikiai: „Terapeutas rūpinasi ir žirgo, ir kliento gerove.

Terapinė sesija su žirgais trunka truputį ilgiau nei įprasta individuali konsultacija kabinete – apie 1 val. 15 min. 

Apibendrinus sesiją svarbu atsisveikinti su žirgais – klientas renkasi savo būdą, kaip tai padaryti. Kažkas mojuoja, kažkas apkabina, kažkas žvilgsniu palydi.“

Ji atkreipia dėmesį, kad su žirgais vykdomos ir kitos terapijos. Lietuvoje dažniausiai taikoma hipoterapija, kai jojimo metu, naudojant žirgo judesius, siekiama paveikti fizines, pažintines ir kitas funkcijas.

„Mano nuomone, tai turėtų daryti fizioterapeutai, turintys tam tikrų psichologinių žinių. Lietuvoje įstatymai, deja, kitokie ir gali dirbti žmonės, apie žmogaus fiziologiją turintys labai minimalias žinias.

Aš dirbu kitaip – tai psichoterapija ir / arba psichoedukacija pasitelkiant žirgus. Žirgai yra mano „kolegos“, kartu dalyvaujantys sesijoje“, – pasakoja I. Motuzaitė.

Pasaulyje – vos dvi vietos, kuriose mokoma apjungiant geštalto ir žirgų terapijas

I. Motuzaitės atskleidžia, kad pasirinkimą žinių semtis Australijoje lėmė paprasta priežastis – pasaulyje yra vos dvi institucijos, kuriose mokantis apjungiama geštalto ir žirgų terapija: viena – Australijoje, kita – JAV.

„Į JAV būtų tekę skristi kelis kartus, o į Australiją – tik vieną kartą, intensyviam trijų savaičių kursui. Pasiėmiau visas turimas atostogas ir iškeliavau link savo svajonės. 

Dar prieš atvykstant turėjome atlikti namų darbus – perskaityti nemažai literatūros, pildėme nemažai formų apie save, įsipareigojome, reikalui esant, turėti savo asmeninį terapeutą. 

Šie reikalavimai man rodė mokyklos atsakingumą ir profesionalumą“, – prisimena terapeutė.

Nors visos trys savaitės buvo skirtos intensyviam mokymuisi, o keliavimui ir Australijos pažinimui laiko neliko, I. Motuzaitė sako besidžiaugianti, kad į Lietuvą parsivežė ne tik žinių bei naudingos patirties, bet ir daug palaikymo, motyvacijos veikti, pasitikėjimo, kad ši veikla padės kitiems.

„Buvo tikrai naudingas mokymasis grupėje – daug specialistų su įvairiomis patirtimis. Stebėjome lektorių sesijas, atlikome įvairias praktikas, vedėme sesijas patys. 

Mokymų centre buvo 12 žirgų iš kurių ir su kuriais mokėmės kartu. Iš Australijos grįžau su idėjomis, kaip jungti ne tik psichinį, bet ir dvasinį lygmenį, pavyzdžiui, rekolekcijų su žirgais metu. 

Europoje esame dvi, baigusios šį kursą – aš ir latvė geštalto terapeutė, su kuria bendraujame, jau planuojame bendrus projektus“, – dalinasi I. Motuzaitė.