Tiesa ar klasta? Kaip gimsta melagienos ir kodėl jos plinta socialiniuose tinkluose

Tokios žinutės, vadinamos melagienomis, formuoja visuomenės nuomonę, kursto nepasitikėjimą ir neretai padeda uždirbti jų kūrėjams.

© „Vakarų ekspreso“ archyvo nuotr.

Kaip gimsta melagienos?

Melagienos paprastai prasideda nuo aiškaus tikslo – sukelti reakciją. Tai gali būti siekis gauti paspaudimų ir reklamos pajamų, nukreipti dėmesį nuo nepatogių temų, paveikti politinius procesus ar tiesiog pasėti abejonių.

Pirmiausia sukuriamas patrauklus ir emocingas pranešimas: sensacinga antraštė („vyriausybė slepia tiesą“, „Lietuvoje prasidėjo karas“, „gydytojai įspėja dėl nuodingų vakcinų“) bei tariami „įrodymai“ – nuotraukos ar vaizdo įrašai, dažnai ištraukti iš konteksto arba net sukurti dirbtinio intelekto technologijomis.

Tada pasitelkiami socialinių tinklų įrankiai: netikros paskyros, automatizuoti komentarai, vadinamieji botai. Jie kuria įspūdį, kad melaginga žinia yra plačiai palaikoma ir „visi apie tai kalba“. Tokiu būdu informacija įgauna pagreitį, o žmonės ja dalijasi net nesusimąstydami.

Pasak komunikacijos ekspertų, melagienos dažnai plinta būtent todėl, kad žadina stiprias emocijas: baimę, pyktį, pasipiktinimą. „Emocija veikia greičiau nei argumentai. Kai žmogus išsigąsta ar supyksta, jis dažniausiai nebeanalizuoja, o dalijasi, kad „įspėtų kitus, – teigia viešosios komunikacijos tyrėjas dr. Andrius Kvedaras. – Tokiu būdu klaida tampa virusu.“

Kodėl jos plinta?

Melagienos gali turėti įvairių tikslų:

- Finansinis – gauti paspaudimus, reklamos pajamas ar pritraukti aukas į finansines apgaules. Lietuvoje ne kartą buvo nustatyta atvejų, kai suklastotos žiniasklaidos antraštės kvietė investuoti į „pelningus projektus“, pasirodžiusius vėliau esant fiktyvius.

- Politinis ar ideologinis – paveikti viešąją nuomonę, mažinti pasitikėjimą valdžios institucijomis ar skaldyti visuomenę.

- Propagandinis – skleisti tam tikrų valstybių ar organizacijų naratyvus.

- Socialinis – sustiprinti įtampą, nepasitikėjimą, skleisti baimę ar netikrumą.

Teisinė atsakomybė už melagienas

Lietuvoje melagingos informacijos skleidimas gali užtraukti atsakomybę, tačiau jos ribos nėra aiškiai apibrėžtos. Visuomenės informavimo įstatymas draudžia skleisti dezinformaciją ir reikalauja, kad žiniasklaidos priemonės tikrintų faktus.

Jeigu dėl paskelbtos melagienos nukenčia konkretus asmuo ar institucija, galima taikyti civilinę atsakomybę už garbės ir orumo pažeidimą arba reikalauti paneigti klaidingus duomenis.

Baudžiamoji atsakomybė taikoma tik išimtiniais atvejais – kai dezinformacija kelia grėsmę valstybės saugumui ar skatina neapykantą. Tad praktikoje dažniausiai veikia prevencinės ir administracinės priemonės: pranešimų šalinimas, įspėjimai platformoms, faktų tikrinimo iniciatyvos.

Melagienų pavyzdžiai Lietuvoje

Pastaraisiais metais Lietuvoje buvo platinamos įvairios klaidinančios žinutės. Dar daug kas prisimena, kad pandemijos metu socialiniuose tinkluose sklido teiginiai, jog kariškiai „verčia žmones skiepytis prievarta“ – tai buvo visiškai išgalvota informacija.

2024–2025 m. pasirodė net AI sukurtų „deepfake“ vaizdo įrašų, kuriuose žinomi politikai ar medikai tariamai sakė niekada neištartus žodžius. Taip pat suaktyvėjo finansinės apgavystės – fiktyvūs portalai, apsimetantys LRT ar kitomis žiniasklaidos priemonėmis, kvietė investuoti į netikras platformas.

Klaipėdiečiai: „Melagienų apstu“

Klaipėdos gyventojai sako, kad socialiniuose tinkluose melagienos yra ne naujiena. „Dažnai pamatau sensacingą žinutę, o po kelių dienų pasirodo, kad tai buvo netiesa. Ypač apie karo temą ar migrantus, o žmonės labai greitai patiki“, – sako klaipėdietė Rūta, dirbanti mokytoja.

Verslininkas Tomas pastebi, kad klaidinga informacija pasiekia net rimtus žmones: „Kartais net kolegos persiunčia „naujieną“, o kai patikrini šaltinį, ten visiškas niekas. Reikia išmokti ne viskuo tikėti.“

Klaipėdos universiteto studentė Gabija mano, jog problema slypi ir algoritmuose: „Jeigu kartą pasidomėjai kokia sąmokslo teorija, „Facebook“ pats pradeda siūlyti panašų turinį. Taip melagienos tiesiog įsuka tave į burbulą.“

Kaip atpažinti ir apsisaugoti?

Ekspertai primena kelis paprastus žingsnius, padedančius atpažinti melagienas:

- Patikrinkite šaltinį – ar žinutė publikuota patikimoje, registruotoje žiniasklaidos priemonėje?

- Paieškokite papildomų šaltinių – ar tą pačią naujieną skelbia kiti, nepriklausomi leidiniai?

- Vertinkite emociją – jei žinia kelia stiprų pyktį ar baimę, verta sustoti ir patikrinti faktus.

- Naudokitės faktų tikrinimo įrankiais, pavyzdžiui, „Demaskuok.lt“ ar LRT faktų tikrintojų rubrika.

„Melagienos neatsiranda iš niekur. Jos gimsta ten, kur žmonės pavargę nuo informacijos ir nori paprastų atsakymų. Todėl svarbiausia yra ugdyti kritinį mąstymą ir nepasiduoti emocijoms“, – pataria komunikacijos ekspertai.