Klaipėdos politikas neįtikino teismų imtis tyrimo dėl Algio Ramanausko

Vilniaus apygardos teismas naujienų portalui VE.lt patvirtino, kad uostamiesčio politiko skundas atmestas galutine ir neskundžiama nutartimi.

„Kovo 10-ąją S. Mažūgos skundas atmestas ir palikta galioti Vilniaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2026 metų vasario 12 dienos nutartis“, – teigiama teismo komentare.

Politikas šią savaitę apie tai pranešė savo „Facebook“ paskyroje, įraše jis pabrėžė perėjęs visą įmanomą teisinį kelią – nuo kreipimosi į prokuratūrą iki aukštesnės instancijos teismo.

Teismas pripažino, kad A. Ramanausko vieši pasisakymai gali būti neigiami ir žeidžiantys, tačiau nusprendė, jog jie neperžengia Baudžiamojo kodekso ribų.

2024 metų rudenį viešo pokalbio su dabartiniu Seimo nariu Vytautu Sinica metu A. Ramanauskas priešiškai atsiliepė apie rusišką kultūrą vartojančius žmones ir teigė, kad iš jų reikia „atimt vaikus ir po to juos sušaudyt“.

Po šių pasisakymų nacionalinis transliuotojas LRT nusprendė atsiriboti nuo A. Ramanausko ir nutraukė su juo bendradarbiavimą.

Pats A. Ramanauskas vėliau aiškino turėjęs omenyje būtinybę atimti vaikus iš rusišką propagandą vartojančių tėvų, o ne tiesioginį smurtą.

Policija dėl šių pasisakymų atsisakė pradėti tyrimą.

„Dvigubi standartai?“ – klausia politikas

Anot S. Mažūgos, pagrindinis teismo argumentas – pasisakymai nelaikyti tiesioginiu raginimu smurtauti, taip pat nenustatyta, kad jie buvo nukreipti prieš įstatymo saugomą žmonių grupę.

Jo teigimu, nors byloje specialistai byloje įžvelgė diskriminacinių elementų ir smurto idėjų propagavimo požymių, galutinė išvada – to nepakanka baudžiamajai atsakomybei.

S. Mažūga neslepia nusivylimo teismo argumentais. Jo teigimu, keista, kad byloje nebuvo paskirta nepriklausoma ekspertizė, galėjusi išsamiau įvertinti situaciją.

Dar daugiau abejonių jam kelia rezonanso vertinimas. Nors šiuo atveju konstatuota, kad nusikalstama veika yra formalioji ir nepriklauso nuo pasekmių, kitose bylose viešų pasisakymų poveikis visuomenei neretai laikomas svarbiu kriterijumi.

„Natūraliai kyla klausimas, ar tokiose situacijose nėra taikomi dvigubi standartai“, – teigia politikas, kuris į Klaipėdos tarybą pateko su partija „Laisvė ir teisingumas“, kai mandato atsisakė šiai organizacijai tuomet vadovavęs Remigijus Žemaitaitis.

© Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Liudytojai – vieni ignoruoti, kiti svarbūs

Klausimų S. Mažūgai kelia ir bylos liudytojų vertinimas. Teismas pažymėjo, kad dalies liudytojų reakcijos yra subjektyvios ir negali būti pagrindas nusikalstamos veikos požymiams nustatyti.

„Tačiau tuo pačiu metu vieno liudytojo – laidos dalyvio – pozicija, esą tai buvo šaržas ar satyra, sprendime įgijo reikšmingą svorį“, – rašo Miesto tarybos narys.

Nors byla Lietuvoje baigta, S. Mažūga pabrėžia – klausimas lieka atviras moraline prasme.

Anot jo, raginimai smurtauti ar diskriminuoti žmones dėl jų kalbos, pažiūrų ar kultūrinių pasirinkimų negali tapti norma.

„Tai, kad kažkas nėra pripažinta nusikaltimu, dar nereiškia, kad tai turi būti priimtina“, – akcentuoja politikas.

Į teisėsaugą dėl A. Ramanausko žodžių taip pat kreipėsi Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos politikai, parlamentarai Mindaugas Puidokas ir Beata Pietkievič, Lietuvos žmogaus teisių centras.

Ragino vertinti kontekstą

Dėl daug vertinimų sulaukusio A. Ramanausko pasisakymo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešo kurstymo smurtauti ir fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiais asmenimis dėl jų tautybės ir kalbos, bet 2025-ųjų spalį Generalinė prokuratūra nusprendė nutraukti ikiteisminį tyrimą nustačius, jog tokie pareiškimai negali būti pripažįstami nusikalstama veika.

A. Ramanauskas dėl savo pasisakymo atsiprašė pabrėžęs, kad jo žodžius reikia vertinti kartu su kontekstu.

„Jei dėl kalbos barjero ar dėl to kad apie šį mano pokalbį su Sinica iškraipytai sužinojot iš puidokų, kuriems taip nusispjaut į kontekstą ir taip nusispjaut į objektyvų vertinimą, tai žinokit, JŪSŲ aš nuoširdžiai ATSIPRAŠAU“, – socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė A. Ramanauskas.

„Kadangi etninis klausimas yra toks jautrus ir svarbus, eilinį kartą pabrėžiu kad kai kalbu apie „rusifikuotą Lietuvą“, visada pabrėžiu kad turiu omenyje tuos LIETUVIUS, kurie vartoja bandytskus peterbugus ir kirkorovus“, – rašė jis.