„Toj pirty – jūsų rinkėjai“
Šį savo prašymą pirtininkų atstovai gyvai išsakė ir praėjusią savaitę vykusiuose Tarybos komitetų posėdžiuose bei politikams priminė, kad artėja savivaldos rinkimai, tad verčiau ne žodžiais, o realiais darbais belstis į rinkėjų širdis.
Nusidriekia eilės
„Jeigu uždarysit pirtį, būkit geri, uždarykit iki kovo 5-osios“, – artėjančių rinkimų datą posėdžio metu priminė visų Plungės miesto pirtininkų vardu į politikus kreipęsis treneris Genadijus Glikmanas. Šalia jo ginti vantos mėgėjų interesų stojo ir Plungės garbės pilietis Viktoras Vaitkus bei gydytoja Regina Sagatienė.
„Esam pirtininkų bendruomenės atstovai ir norim paprašyti, kad ne paviršutiniškai žiūrėtumėt į šią situaciją. Išgirdom, kad po Naujųjų bus naikinama pirtis. Visų pirma noriu priminti istoriją.
Prieš 46-erius metus, kai atvažiavom čia gyventi, Plungė jau turėjo pirtį ir ji buvo labai geroj vietoj, bet po to, atėjus nepriklausomybei, buvo padovanota ar išpirkta Tarybos nario ir žmonės 8 metus gal ir daugiau neturėjo, kur maudytis“, – praeities įvykius, kadaise Plungėje taip pat sukėlusius didelį triukšmą, priminė medikė.
Ji prašė politikų nepamiršti, kad miesto viešoji pirtis pasitarnauja net tik sveikatinimo procedūroms, bet ir socialinei atskirčiai, skurdui mažinti, mat dalis žmonių, neturinčių namie šilto vandens, ateina čia tiesiog nusiprausti po dušu, kiti renkasi pabendrauti, pabūti tarp bendraminčių.
O ir populiarumas šios pirties metams bėgant nemenksta – esą tiek susirenka žmonių, kad kartais nėra nė kur dubens pastatyti. Juolab kad jau kurį laiką pirtis veikia tik dvi dienas per savaitę – penktadieniais ir šeštadieniais.
„Aišku, reikia pinigus skaičiuoti, bet tik ne šitų žmonių sąskaita. Naujasis taip laukiamas baseinas niekada neatstos mūsų pirties. Nenaikinkit Plungės tradicijų“, – politikų ir Savivaldybės administracijos prašė R. Sagatienė.
Pirtininkai – karšti žmonės
Ne mažiau aistringas pirties gerbėjas G. Glikmanas siūlė pasidairyti po kitus miestus. Antai Rokiškis nors ir turi modernų baseiną, bet vis tiek visus gyventojus per vietos spaudą kviečia apsilankyti atnaujintoje viešojoje pirtyje.
„Ką, Plungė blogesnis miestas? – klausė jis. – Važiavau į Kretingą, į Telšius ir į Klaipėdą. Jei pamatytumėt, kaip ten atrodo pirtys... Bet kažkodėl jų dėl higienos normų reikalavimų neuždaro, kodėl turi uždaryti mūsiškę?
Taip, yra pelėsis, bet reikia įdėt pinigų ir sutvarkyt. Aiškina, kad stogas kiauras, bet nebėga mums ant galvų. Nuėjau specialiai pažiūrėti – dvi čerpės įtrūkusios.“
Pirtį administruojančio „Plungės būsto“ direktorius Eugenijus Palubinskas stebėjosi, kas paskleidė kalbas apie neva kiaurą stogą. Esą su juo problemų nėra. Visai kita situacija – su pirties vidaus patalpom, kur įsimetęs pelėsis ir grybelis.
„Kai atėjau dirbti pernai, nustebau, kad pirties gultai buvo ant plytų pastatyti. Išsigandau, kad kas koją gali išsisukti, tai pakeitėm tuos gultus, padarėm minimalų remontą, bet dabar jų lentos vėl pradeda pūti“, – dėstė E. Palubinskas.
„O ko tikėtis, jei pirčiai 30 metų ir ji nė karto neremontuota? Norėčiau pažiūrėti, kaip po tiek metų atrodytų nė karto neremontuota Vytauto g. 12“, – akmenuką į Savivaldybės administracijos daržą metė G. Glikmanas.
„Paimkim ir uždarykim viską. Turėsim pinigų tada devynias galybes, galėsim vietoj lapų parke pasikratyt ir vaikščiot šlamindami“, – toliau tęsė jis, bet iš Tarybos narių sulaukė siūlymo nesikarščiuoti ir neironizuoti. „Pirtininkai – karšti žmonės“, – mestelėjo kažkas iš susirinkusiųjų.
Į dugną nugramzdino lengvata?
Vis tik galiausiai sutarta, kad emocijos nieko neišspręs, todėl netrukus pereita prie finansinės šio reikalo pusės.
Kaip informavo E. Palubinskas, per 10 šių metų mėnesių pirties išlaikymas atsiėjo 25 tūkst. eurų, tad nesunku suskaičiuoti, kad 1-a pirties darbo diena kainuoja 550 eurų.
Nuo metų pradžios iki lapkričio pirtyje apsilankė 3 111 asmenų, vidutiniškai apie 52 per dieną. Apie 80 procentų jų pirtį lanko nemokamai, mat šių metų pradžioje nutarta pensininkus ir neįgaliuosius atleisti nuo mokesčio.
„Pirties paslauga nėra socialinė. Gal nebedarykim tų lengvatų, rinkim po eurą, du ar tris, tada visi prisidės solidariai“, – išeitį, kaip palengvinti pirties išlaikymo finansinę naštą, pasiūlė Tarybos narys Julius Nekrašas.
Išgirdę tai, pirtininkai priminė, kad pati Savivaldybė nutarė pensininkus ir neįgaliuosius į pirtį priimti nemokamai – niekas iš pirtininkų to neprašė.
„Buvo tokia iniciatyva iš mūsų pusės parodyta, nes dalis žmonių į pirtį ateina ne savo malonumui, o nusiprausti. Kaip nemokamai autobusai kad veža, nemokamas miesto viešasis tualetas, taip ir nemokama pirtis.
Bet tada energetikos kaštai buvo mažesni“, – priminė Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komitetui vadovaujanti Daina Martišienė.
E. Palubinskas netruko suskaičiuoti, kad apsilankymas pirtyje, jei ši paslauga nebūtų dotuojama Savivaldybės, vienam žmogui kainuotų gal net 12 eurų.
Išgirdę tai, visi posėdžiavusieji sutiko, kad nustačius tokį mokestį, pirtis liktų be lankytojų – vargu ar atsirastų norinčiųjų ir galinčiųjų tiek mokėti, ypač už tokias apgailėtinas sąlygas.
Tad aišku kaip dieną – jei pirtis bus palikta veikti, jos išlaikymas ir toliau guls ant Savivaldybės pečių. Maža to, šiai greičiausiai teks ieškoti galimybių dar ir investuoti į pirties patalpų atnaujinimą.
E. Palubinskui pavesta parengti bent preliminarią sąmatą, kiek tai atsieitų, ir sudėlioti tokią apsilankymo pirtyje įkainių sistemą, kad nuo mokesčio būtų atleidžiami tik labiausiai paramos reikalingi asmenys.
„Jūs esate išgirsti“, – tokiais žodžiais pirtininkus iš salės išlydėjo Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas Adomas Zamulskis, vienas iš pirmųjų šį rudenį paskelbęs, kad pavasarį sieks Plungės rajono mero kėdės, o kartu ir rinkėjų palankumo. Reikia manyti, pirtininkų – taip pat.
Rašyti komentarą