1 mitas: Pradėjus rūkyti paauglystėje nebus ilgalaikių padarinių, jeigu mesi rūkyti iki trisdešimties.
Cigarečių rūkymas gali sukelti vaikų ir paauglių dusulį, mažina ištvermę, o tai gali turėti įtakos sportui ir kitiems fiziniams užsiėmimams.
Taip pat paauglystėje formuojasi visi svarbiausi organai, ne išimtis ir plaučiai. Mergaičių kvėpavimo organai formuojasi iki 18 metų, o berniukų – iki 24 metų. Pradėjus rūkyti anksčiau – sutrinka plaučių formavimasis ir tai gali lemti lėtinių kvėpavimo ligų atsiradimą ateityje.
Taip pat, pradėjus anksti rūkyti, gali prasidėti širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimai.
2 mitas: Nereguliarus rūkymas neturi žalingo poveikio sveikatai
Beveik ketvirtadalis rūkančiųjų surūko tik kelias cigaretes per dieną arba rūko tik retkarčiais. Deja, nėra saugaus surūkomų cigarečių skaičiaus. Nenuolatinis rūkymas taip pat padidina širdies, kraujagyslių ligų, plaučių vėžio, kataraktos ir daugelio kitų ligų riziką.
Įtraukus vos vieną dūmą, pakyla kraujo spaudimas ir pulsas. Dėl pakitusio širdies darbo sulėtėja kraujo patekimas į kapiliarus. Kraujyje pakyla anglies monoksido kiekis, o tai reiškia, kad mažiau deguonies pasiekia smegenis, raumenis ir kitus organus.
Net nereguliarus rūkymas pažeidžia DNR ląsteles, įskaitant genus, kurie apsaugo nuo vėžio.
3 mitas: Nikotinas yra pagrindinė rūkymo ligų priežastis
Tabako dūmuose priskaičiuojama apie 6 tūkst. cheminių medžiagų, kurios susiformuoja tabakui degant aukštoje temperatūroje. Apie 100 iš jų – kancerogeninės. Pavojingiausiomis laikomos: dervos, anglies monoksidas, metalai ir radioaktyvieji junginiai.
Toks nuodų kokteilis labiausiai kenkia lūpų, burnos, gerklų, bronchų gleivinei. Todėl ilgus metus rūkant išsivysto ryklės, gerklų, stemplės, plaučių, taip pat skrandžio, kasos, kepenų ir šlapimo pūslės vėžys. Be to, dervos apskritai silpnina imuninę sistemą.
Neverta pamiršti ir cigaretėse esančio anglies monoksido, kuris patekęs į kvėpavimo sistemą prasiskverbia į kraują ir trukdo patekti deguoniui. Kilus deguonies badui, sutrinka centrinės nervų sistemos veikla.
Mokslininkai pažymi: nors nikotinas sukelia priklausomybę, jis nėra pagrindinė su rūkymu susijusių ligų priežastis. Visgi didžiausias ligų kaltininkas – degimas, nes būtent tabako degimo metu susiformuoja kenksmingos medžiagos, kurios ir yra pagrindinė su rūkymu susijusių ligų priežastis.
4 mitas: Rūkymas malšina alkio jausmą, tirpdo riebalus ir padeda išlikti lieknam
Šiam mitui sugriauti užtenka atsakyti į vieną paprastą klausimą: ar savo aplinkoje turite žmonių, kurie rūko, tačiau yra apkūnūs? Greičiausiai atsakymas bus teigiamas.
Žinoma, yra nemažai žmonių, kuriems metus rūkyti padidėjo svoris. Bet tai nutinka ne dėl to, kad cigaretės padeda išlaikyti pastovų svorį. Tiesiog metę rūkyti žmonės rūkymą gana dažnai kompensuoja kitu įpročiu – užkandžiavimu.
O padidėjęs suvartojamo maisto kiekis neretam pasibaigia priaugtais kilogramais.
5 mitas: Rūkymas kenkia tik rūkančiajam
Šis mitas užsilikęs nuo tų laikų, kai apie tabako bei nikotino žalą beveik nieko nežinota apskritai. Kvėpuojant dūmais, kurie sklinda nuo šalia rūkančių, padidėja rizika susirgti tomis pačiomis ligomis, kuriomis serga rūkoriai.
Pavyzdžiui, jei dūmų įkvepia nėščia moteris, tai gali turėti žalos dar negimusiam kūdikiui.
Dauguma kenksmingų tabako dūmų yra nematomi, tačiau jie lengvai plinta ir gali išbūti ore valandų valandas. Tyrimais įrodyta, kad būnant šalia rūkančiųjų padidėja rizika susirgti plaučių vėžiu, širdies ligomis ir insultu.
Cigarečių dūmai pavojingi net naminiams gyvūnams. Gyvenant namuose su rūkaliais, šunims, katėms ir ypač paukščiams kyla didesnė daugelio sveikatos problemų rizika. Šunims, veikiamiems pasyvaus rūkymo, kyla daugiau akių infekcijų, alergijų ir kvėpavimo problemų, įskaitant plaučių vėžį.
Kad ir kaip nenorėtų pripažinti rūkaliai – nėra saugaus rūkymo būdo ir susikurti mitai nesumažina rūkymo keliamos žalos. Organizmui žalinga ir viena cigaretė, ir buvimas šalia rūkančiojo, ir net atsidūrus aplinkoje, kurioje buvo rūkyta.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą