Nebijokim savo mirties ir šaltos kapo duobės -
Gulėsim joje be jausmų, tad nejausime laiko tėkmės.
Milijonai metų prabėgs, atbusime lyg po pietų,
Sutiksime kuriems sakėme „labas“ ir ainių aibę kartų...
Nebijokim nebus ten peklos,
Tiesiog sąžinę kuriems reik dovanos...

As jau pats nejaunas-75metai bet neieskau nei sidabriniu nei auksiniu giju. O del gerb.trenerio tai galiu uztikrintai pasakyti kad tai mano kartos didziausias autoritetas! Jeigu siandieniniai kartai pasiseks rasti tiki zmogu,- tai galiu pasakyti kad tai bus DIEVO DOVANA!

Oi koks jis yra protingas, kiek pamenu jį visą laiką nusišnekėdavo.

Įžangoje rašoma: ”„Jeigu Jūs vieną dieną paskambinsite į „Sidabrinę liniją“ ieškoti pašnekovo, aš užsiregistruosiu ten savanore ir reikalausiu, kad mus sujungtų į porą. Po to išleisime knygą“, – Vladui Garastui, vienam garsiausių Lietuvos istorijoje krepšinio trenerių, pažadėjo laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė.” Tai ką Marčėnaitė ieško poros, nori susiporuoti? Paskambinau į SIDABRINĘ LINIJĄ, pasiklausiau muzikėlės. Po to man ”atskambino”. Klausiu - kuo jūs Sidabrinė linija galite padėti žmogui? Pirmas klausimėlis buvo: o kiek jums metų, ar jūs pensininkas? Nu gerai sakau man 67 metai. A tada gerai, mes surasime žmogų , ir jei jūs VISIŠKAI VIENIŠAS , mes surasime žmogų, su kuriuo galėsite VIENĄ KARTĄ SAVAITĖJE pasikalbėti. Sakau ačiū, gerai, o klausiu toliau, jei man depresija, nerimas, kaipt tada, :- oi tada reikia kreiotis į medikus. Ačiū sakau. Daug sužinojau paskambinęs į tą "Sidabrinę liniją". Na ir lauksime naujos Marčėnaitės knygos, apie savanorystę ”Sidabrinėje linijoje”. Kažin, ar sulauksiu, senas jau aš...

Pasakysiu trumpai: ”krūva” kvailų klausimų, ir visa eilė protingų , išmintingų atsakymų. Labai gerbiu, vertinu Vladą Garastą. Linkiu dar pasidžiaugti gyvenimu, pasidalinti patirtimi, įdomiaus prisiminimais, pastebėjimais... Sėkmės, ir niekada, niekada, niekada nepasiduoti!