Turintiesiems negalią durys veriasi vis plačiau

Lietuvių požiūris į dirbančius negalią turinčius asmenis, nors ir pamažu, tačiau keičiasi į gerąją pusę.

Per pastaruosius metus penkiais procentais padaugėjo manančiųjų, kad neįgalūs žmonės yra produktyvūs darbuotojai, lygiai su kitais konkuruojantys atviroje darbo rinkoje.

Su tokiu teiginiu šiais metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atliktoje apklausoje sutiko 77 procentai apklaustų Lietuvos gyventojų.

Dauguma, net 89 proc., sutiko ir su teiginiu, kad neįgalūs žmonės yra lojalūs darbuotojai.

Absoliuti dauguma, 97 proc., apklaustųjų sutiktų dirbti su kolega, turinčiu negalią, jeigu jo kompetencija būtų pakankama. O 91 proc., būdami darbdaviu, priimtų tokį žmogų į darbą.

"Vykdoma žmonių su negalia užimtumo pertvarka - taikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, suteikiamos individualizuotos paslaugos - duoda apčiuopiamų rezultatų.

Žmonės su negalia ne tik sėkmingai įsidarbina atviroje darbo rinkoje, bet keičiasi ir visuomenės nuomonė apie dirbančius žmones su negalia.

Tai padeda žmonėms su negalia lengviau įsitraukti, didėja jų galimybės atviroje darbo rinkoje", - neabejoja socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Žiūri vis palankiau

„Spinter tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad šiemet padaugėjo respondentų, kurie visiškai arba greičiau sutinka su teiginiu, jog žmonės, turintys negalią, yra lojalūs darbuotojai.

Šiemet taip mano 48 proc. apklaustųjų. Pernai tokių buvo kiek mažiau - 46 proc.

Iš viso šiais metais su šiuo teiginiu visiškai, greičiau ar iš dalies sutiko dauguma - 89 proc. tyrimo dalyvių.

Per metus net 5 proc. padaugėjo sutinkančiųjų su teiginiu, jog žmonės su negalia yra produktyvūs darbuotojai, lygiai su kitais konkuruojantys atviroje darbo rinkoje.

Visiškai ar greičiau su tokiu teiginiu 2023 m. sutiko 29 proc., 2022 m. - 25 proc. apklaustųjų. Iš dalies šiemet sutiko 48 proc., 2022 m. - 47 proc.

Iš viso su tokiu teiginiu šiemet visiškai, greičiau ar iš dalies sutiko 77 proc. respondentų.

Palyginti su praėjusiųjų metų rezultatais, sumažėjo apklaustųjų, manančių, kad neįgalūs žmonės atviroje darbo rinkoje yra diskriminuojami.

Šių metų tyrimo duomenimis, su teiginiu visiškai sutinka 12 proc. apklaustųjų (2022 m. - 17 proc.), sutinka 22 proc. (2022 m. - 25 proc.).

Per metus 3 proc. sumažėjo manančiųjų, kad darbo rinkoje yra diskriminuojami žmonės, turintys intelekto sutrikimų. 2022 m. taip manė 39 proc., o 2023 m. - 36 proc. apklaustųjų.

Taip pat 3 proc. sumažėjo manančiųjų, kad darbo rinkoje yra diskriminuojami žmonės, turintys sensorinę (regos, klausos, kalbos ir kalbėjimo) negalią. 2022 m. taip manė 11 proc., 2023 m. - 9 proc. apklaustųjų.

Nebaugina

Šių metų tyrimo duomenimis, apklaustieji dažniau pritarė teiginiui, kad sutiktų dirbti su kolega, turinčiu negalią, jeigu jo kompetencija būtų pakankama (2023 m. - 42 proc., 2022 m. - 34 proc.).

Taip pat dažniau visiškai sutiko su tuo, kad būdami darbdaviu, patys priimtų į darbą žmogų su negalia, jeigu jo kompetencija būtų pakankama (2023 m. - 25 proc., 2022 m. - 22 proc.).

Sumažėjo apklaustųjų, greičiau sutinkančių, kad tinkamiausias darbas žmonėms su negalia - žemesnės kvalifikacijos, nesudėtingas ir su pasikartojančiomis užduotimis (2023 m. - 13 proc., 2022 m. - 18 proc.) ir padidėjo visiškai nesutinkančiųjų dalis (2023 m. - 12 proc., 2022 m. - 7 proc.).

Padeda subsidijos

Siekdama padėti neįgaliems žmonėms įsitvirtinti arba išlikti darbo rinkoje, valstybė skiria subsidiją jų darbo užmokesčiui.

Darbdaviui atlyginama dalis įdarbintam riboto darbingumo darbuotojui mokamo darbo užmokesčio išlaidų. Už žmones, kuriems nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis, subsidija darbo užmokesčiui mokama neterminuotai.

Už žmones, kuriems nustatytas 30-40 proc. darbingumo lygis ar vidutinis neįgalumo lygis, subsidija darbo užmokesčiui mokama iki 36 mėnesių, o už tuos, kuriems nustatytas 45-55 proc. darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis - iki 6 mėnesių.

Subsidijuojamas ir darbo neturinčiųjų įdarbinimas arba dirbančių neįgalių žmonių darbo vietos išlaikymas, aplinkos, gamybinių ir poilsio patalpų pritaikymas.

Darbdaviai gali įsigyti (projektuoti, gaminti, pirkti ir montuoti) darbo vietai pritaikyti reikalingas techninės pagalbos priemones ar darbo procese naudojamus specialius įrenginius.

Vienai darbo vietai pritaikyti gali būti skiriama iki 31 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio sumos. Pritaikant darbo aplinką bei patalpų prieinamumą, kai reikia remontuoti pastatą (patalpą), skiriama parama - iki 4,7 MMA.

„Vakarų ekspresas“ jau rašė, jog nuo kitų metų pradžios MMA didinama 10 proc. - nuo 840 iki 924 eurų.

Darbdaviui skiriama ir subsidija darbo asistento išlaidoms - 62 proc. minimalaus valandinio atlygio už darbo laiką, kada darbdavio priskirtas darbo asistentas padeda neįgaliam darbuotojui atlikti darbo funkcijas.

Atskirtis išlieka

Užimtumo tarnyba pastebi, kad nors visuomenės požiūris keičiasi, socialinės atskirties požymius vis dar patiria nemažai neįgalių žmonių.

"Žmonės su negalia yra jautresni, juos aptarnaujantiems atvejo vadybininkams reikia laiko sukurti pasitikėjimo erdvę.

Kiekvieną, net ir menkiausią, pokytį galime vertinti kaip didžiausią pasiekimą. Bet vieniems išpildyti šių klientų lūkesčius - ne visada įmanoma", - sakė Užimtumo tarnybos Klaipėdos miesto 1-ojo skyriaus vedėja Gitana Gricienė.

Rugsėjo 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruota daugiau nei 10 tūkst. asmenų, turinčių negalią, iš jų - tik 2,7 tūkst. yra įgiję aukštąjį išsilavinimą ir galėtų pretenduoti į laisvas darbo vietas viešajame sektoriuje.

Beveik penktadaliu (19,6 proc.) per metus sumažėjo 45-55 proc. darbingumo lygį turinčių bedarbių dalis. 1,3 proc. (iki 3,1 tūkst.) padidėjo tarnybos klientų su mažesniu kaip 40 proc. darbingumo lygiu skaičius. 8,5 proc. (iki 448) padaugėjo registruotų žmonių, kurių darbingumas - iki 25 proc. Sumažėjo ilgalaikių bedarbių, mažėjo profesinio pasirengimo neturinčių neįgalių asmenų.

Užimtumo tarnybos Priemonių organizavimo įgyvendinimo skyriaus patarėjos Ramunės Grigienės teigimu, daugiausia tarp darbo ieškančių neįgalių žmonių - vyresni nei 55 metų amžiaus (53,3 proc.).

Tarp negalią turinčių moterų daugiausiai yra ieškančiųjų valytojo, pagalbinio darbininko, budėtojo, pardavėjo, nekvalifikuotų atsitiktinių darbų darbininko, pakuotojo ir administratoriaus darbo.

Tarp vyrų - pagalbinio darbininko, sargo, automobilio vairuotojo, apsaugos darbuotojo, budėtojo ir kiemsargio.

Šiemet išryškėjo teigiama tendencija - greitesnė klientų, turinčių negalią, integracija į darbo rinką.

Vidutinė nedarbo trukmė sumažėjo pusantro karto: nuo registracijos Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo toks žmogus nedirbo 307 dienas.

Pernai nedarbo laikotarpis buvo 465 dienos.

„Siekiame, kad šie žmonės turėtų didesnes galimybes atviroje darbo rinkoje: siūlomos individualios paslaugos taikant atvejo vadybą, teikiamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės“, - pabrėžė R. Grigienė.

Prisideda ir Klaipėda

Klaipėdos miestas taip skiria daugiau dėmesio negalią turintiems žmonėms.

Rugsėjo mėnesio pabaigoje uostamiesčio Savivaldybės taryba pritarė siūlymui taikyti didesnį išlaidų finansavimo dydį, pagal kurį apskaičiuojama lėšų suma, skiriama socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje paslaugoms.

Teikiant tokias paslaugas siekiama padėti negalią turintiems žmonėms gyventi savarankiškai, ugdytis, dalyvauti darbo rinkoje ar kitoje užimtumo veikloje.

"Siūlymas gimė bendraujant su negalią turinčiais žmonėmis. Jie kėlė pagrįstą klausimą, kodėl Klaipėdoje taikomas mažesnis dydis nei kituose miestuose.

Klausimas yra sprendžiamas, manau, kad mūsų miestas yra pajėgus pasirūpinti žmonėmis, kuriems gyvenimas yra sudėtingesnis", - patikino Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Savivaldybės taryba pritarė siūlymui padidinti socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje paslaugų išlaidų finansavimo dydį nuo 0,35 iki 0,5 bazinės socialinės išmokos (BSI) per mėnesį už kiekvieną asmenį.

Pokyčiai įsigaliojo nuo spalio 1 dienos.

Socialinės reabilitacijos paslaugoms vienam asmeniui iš valstybės biudžeto skiriama 41,5 Eur per mėnesį, o savivaldybės turi prisidėti ne mažiau kaip 0,35 BSI (t. y. 17,15 Eur).

Iki šiol Klaipėdoje ir buvo taikomas toks minimalus kofinansavimo dydis. Jį padidinus, iš Savivaldybės biudžeto skiriama suma vienam asmeniui išaugs iki 24,5 Eur ir kartu su valstybės parama sudarys 66 eurus per mėnesį.

Padidinus finansavimą, negalią turintys gyventojai galės gauti kokybiškesnes socialinės reabilitacijos paslaugas.

Šiuo metu Klaipėdoje socialinės reabilitacijos bendruomenėje paslaugomis naudojasi 195 negalią turintys uostamiesčio gyventojai.

Dažniausiai Klaipėdoje teikiamos paslaugos - tai savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymas ar atkūrimas, suteikiant žinių ir praktiškai mokant spręsti dėl negalios buityje ar aplinkoje kylančias problemas, mokymosi, užimtumo, darbinių įgūdžių ugdymas, padedant pasirengti dalyvauti darbo rinkoje, įsidarbinti.

Teikiamos ir tokios paslaugos kaip palydėjimas, transporto organizavimas, sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymas, meninių gebėjimų lavinimas, emocinė-psichologinė pagalba, savitarpio paramos grupės.

Paslaugas Klaipėdoje teikia septynios akredituotos įstaigos.

Priėmus šį sprendimą, socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje paslaugos bus finansuojamos iš 2023 m. Savivaldybės tarybos patvirtinto strateginio veiklos plano, socialinės atskirties mažinimo programoje numatytų lėšų likučio, t. y. 54 tūkst. Eur.

Ateinančiais metais strateginiame veiklos plane bus planuojamas 0,5 BSI dydis iš Savivaldybės biudžeto lėšų, t. y. 89,7 tūkst. Eur.