Turistus seka naudodamiesi mobiliuoju ryšiu

2024-06-04 08:00

Jau ketvirti metai į Lietuvą atvykstančių užsieniečių judėjimo statistika fiksuojama ir pasitelkiant naudojimosi mobiliaisiais telefonais duomenis, o nuasmeninta statistika prieinama visiems pageidaujantiems.

Tačiau turizmo sektoriaus atstovai pažymi, kad toks būdas neatspindi realios situacijos, todėl naudojasi oficialiais statistikos duomenimis bei diegia savo turistų skaičiavimo sistemas.

Visgi dauguma sutaria, kad turizmo sektorius Lietuvoje dar nėra pakankamai skaitmenizuotas, jog būtų galima gauti labai tikslią informaciją apie turistų srautus šalyje. Todėl bet kuri nauja sistema gali tam pasitarnauti.

„Mes labai laukiame vasaros, nes tuomet Lietuvoje būna turistų pikas. O kuo daugiau turistų - tuo daugiau duomenų, kuriuos galima paversti vertingomis įžvalgomis ir naujais sprendimais“, - sako VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova.

Anot jos, nuasmenintais mobiliojo ryšio duomenimis pagrįstą užsienio turistų judumo stebėsenos projektą „Keliauk Lietuvoje“ pradėjo įgyvendinti 2021 metais.

Duomenys yra kaupiami, sisteminami, analizuojami ir jais dalinamasi. Šis procesas atveria įdomių atradimų, tarsi pasufleruoja sprendimus ir naujų idėjų ateičiai.

Užsieniečių judumo projektą įgyvendina „Tele2“ ir „Positium“ įmonės. Mobiliojo ryšio operatorius suteikė analizei reikiamą techninę įrangą ir nuasmenintus Lietuvoje aptarnautų užsienio mobiliojo ryšio naudotojų duomenis, kuriuos apdorojo Estijoje veikiančios įmonės „Positium“ ekspertai.

„Positium“ yra sukūrusi daugiau nei 20 pasaulio valstybių taikytą metodiką, skirtą mobiliojo ryšio duomenims analizuoti. Naudojant šią metodiką ir mobiliojo ryšio naudotojų prisijungimų prie ryšio bokštų duomenis projekto metu buvo parengti statistiniai užsieniečių judėjimo duomenys bei žemėlapiai, atspindintys Lietuvoje buvusius užsienio keliautojus nepriklausomai nuo to, kurio mobiliojo ryšio operatoriaus paslaugomis jie naudojosi.

Duomenų tikrinimui ir analizei pasitelkiama papildoma informacija apie turistų apgyvendinimą, kita informacija, pavyzdžiui, kas dar svarbaus tuo metu vyksta, kokie renginiai, atvykę kruiziniai laivai ir panašiai.

Nauda verslui

Svarbiausia - visi duomenys tampa prieinami laisvai nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ interneto svetainėje. Nemokama prieiga prie duomenų - laisvas kelias kurti papildomą vertę.

Analizuojant turistų įpročius ne vietovės, bet laiko požiūriu, pastebima, kad ne visų šalių svečiai atvyksta vienodai dažnai. Antai svečių iš Vokietijos atvykimas nepriklauso nuo savaitės dienų: atvykstančių turistų srautas nuosekliai auga visą vasarą ir pasiekia piką rugpjūtį.

Palyginti - Latvijos turistai į Lietuvą labiau atvyksta savaitgaliais. Akivaizdu, kad vietinis verslas gali pasitelkti šiuos duomenis planuodamas savo veiklą.

„Sistemos teikiama informacija gali pasinaudoti visi. Pavyzdžiui, net ledų pardavėjai, matydami, kokie užsieniečių srautai yra vienoje ar kitoje vietoje, galėtų efektyviau organizuoti savo prekybą“, - „Vakarų ekspresui“ sakė O. Gončarova.

Ji atskleidžia, kokias galimybes atrakina teikiami duomenys. Jais remiantis galima labai tiksliai matyti, kas domina svečius, turistus ir keliautojus ne tik Lietuvoje, bet ir konkrečioje teritorijoje ar savivaldybėje.

Pavyzdžiui, Klaipėdoje svečius iš Latvijos labiausiai traukia Senamiestis, „Akropolis“, Melnragės paplūdimys, perkėla ir Jūrų muziejus.

Anot O. Gončarovos šiuo metu sistemoje oficialiai pateikiami duomenys iki 2023 metų rugsėjo. Planuojama, kad šių metų pabaigoje jau bus prieinama šios vasaros sezono statistika, o ateityje yra siekiamybė, kad duomenys būtų pateikiami realiu laiku.

„Viskas priklausys nuo to, kaip projektas bus finansuojamas, kiek tam lėšų skirs ministerija“, - sako O. Gončarova.

Reikia oficialumo

Palangos turizmo informacijos centro (TIC) vadovė Rasa Kmitienė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad Lietuvoje tikrai nėra absoliučiai tikslios sistemos, kuri leistų be paklaidos apskaičiuoti užsienio turistų srautus.

„Savo darbe remiamės oficialiu statistikos portalu, kur susisteminami apgyvendinimo įstaigų pateikiami duomenys“, - sako R. Kmitienė.

Ji sutinka, kad šiuo metu oficiali turizmo srautų statistika neatspindi realios situacijos, tačiau nedrįso prognozuoti, kokio dydžio yra paklaida.

Palangos TIC vadovė pritaria, kad kiekviena sistema, kuri pateikia papildomų statistinių domenų, yra naudinga. Tačiau ji mano, kad „Keliauk Lietuvoje“ diegiama naujovė, kuri remiasi tik vieno mobiliojo ryšio operatoriaus duomenimis, turėtų pirma išaugti iš „pilotinio“ projekto rėmų, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija turėtų ją oficialiai pripažinti kaip tinkamą naudoti įrankį.

Taip pat R. Kmitienė primena, kad šiuo metu kuriama e. turisto sistema, kuri turėtų tiksliau fiksuoti atvykstančiųjų į Lietuvą srautus.

Duomenys stebina

Klaipėdos rajono TIC direktorė Daiva Buivydienė stebisi mobiliojo ryšio sistemos pateiktais duomenimis, kurie rodo, kad 2023 metų liepą Klaipėdos rajone apsilankė net 194 tūkstančiai užsieniečių, o tai beveik tiek pat, kiek Klaipėdoje ar Kaune, kur tuo pačiu laikotarpiu buvo fiksuojama po 198 tūkstančius lankytojų iš užsienio.

„Gal čia skaičiuojami ir dirbti iš Uzbekistano atvykstantys asmenys“, - svarsto D. Buivydienė.

Tačiau kitoje sistemos lentelėje jau pateikiama, kad Klaipėdos rajone pernai buvo 71 tūkstantis turistų, o Klaipėdoje - 82 tūkstančiai.

Pasak O. Gončarovos, sistema analizuoja duomenis ir skaičiuojant turistus yra eliminuojami vilkikų vairuotojai ar asmenys, į šalį atvykstantys darbo reikalais. Taip pat mobiliojo ryšio duomenys kartu yra sugretinami su pateikiamais oficialioje turizmo statistikoje.

Diegs skaitiklius

D. Buivydienė sutinka, kad surinkti statistinius duomenis apie turistus yra gana sudėtinga. Vieną informaciją pateikia apgyvendinimo įstaigos, dar papildomą statistiką fiksuoja muziejai ir kitų lankytinų objektų administratoriai.

Kad tiksliau būtų fiksuojami turistų srautai, Klaipėdos rajono TIC planuoja įgyvendinti projektą ir įrengti skaitiklius, kurie skaičiuotų lankytojus lankomiausiose rajono vietose.

Panaši sistema jau veikia Pajūrio regioniniame parke. Klaipėdos rajone tokie skaitikliai turėtų atsirasti Drevernoje, Lapiuose, Kalniškės piliakalnyje, Tyrų pelkėje.

Turint daugiau duomenų apie turistų srautus bus galima duomenis panaudoti kuriant turizmo strategijas, planuojant naujus maršrutus turistams.

Gana tikslu

Užsienio lankytojų fiksavimo pagal mobiliojo ryšio duomenis projekte dalyvaujančios Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis mano, kad sistema gana tikslai fiksuoja užsienio turistų srautus kurorte.

Mobiliojo ryšio duomenys rodo, kad pernai liepą Neringoje apsilankė 43 tūkstančiai užsieniečių, iš kurių 15 tūkstančių buvo iš Vokietijos.

„Tikrai galime patvirtinti, kad turistų srautai iš Vokietijos sugrįžta, šiemet jų srautas turėtų būti dar didesnis“, - patvirtina D. Jasaitis.

Jis svarsto, kad šiuo metu jau praktiškai visi atvykstantieji iš užsienio naudoja mobiliuosius prietaisus, todėl statistika gali būti gana tiksli. Taip pat Neringoje praktiškai nėra tranzitinio srauto, todėl beveik visus lankytojus galima priskirti prie turistų.

Tiesa, dėl mobiliojo ryšio ypatumų dalis Neringos turistų gali būti priskirti ir Klaipėdos rajonui.

„Juodkrantėje ir arčiau Klaipėdos mobilieji telefonai prisijungia prie žemyninėje dalyje, Drevernoje, esančių mobiliojo ryšio siųstuvų“, - ypatumus pastebi D. Jasaitis.

Sistemos kūrėjai akcentuoja, kad viena yra nujausti, kad vasarą Nidoje lankosi daugiau vokiečių turistų, kita - pamatyti, kokio masto yra šis srautas, kokiais maršrutais jis pasiskirsto, kur praleidžia daugiausia laiko ir t. t.

„Augant turizmo srautams, dėl jų vyksta intensyvi konkurencija tarp valstybių. Šioje konkurencinėje kovoje svarbu pokyčių greitis ir duomenimis grįsti sprendimai.

Užsienio keliautojų mobilumo žemėlapis yra realiai veikiantis įrankis, kuris suteikia verslui ir viešosioms institucijomis galimybę ypač detaliai nagrinėti turistų poreikius ir atitinkamai į juos reaguoti.

Tikiu, kad tai itin prisidės prie šalies turizmo patrauklumo didinimo, išpildant visą Lietuvos turistinį potencialą“, - teigia Karolis Žemaitis, ekonomikos ir inovacijų viceministras.

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ analitikė Jogilė Miežienė teigia, jog įrankis leidžia šalies verslams ir institucijoms susidaryti objektyvų vaizdą apie užsienio keliautojų srautus ir įpročius bei prie jų prisitaikyti.

„Duomenys gali duoti apčiuopiamą naudą tiek verslams, tiek savivaldybių bei valstybės įstaigoms.

Pavyzdžiui, žinant keliautojų srautus iš konkrečių valstybių, maitinimo įstaigos gali atitinkamai išversti meniu ar net pritaikyti virtuvę prie svečių poreikių. Toks dėmesys labiausiai ir įsirėžia į atmintį.

Savo ruožtu, pagal duomenis savivaldybės gali ruošti informacinę medžiagą ar nuorodas apie lankytinas vietas“, - sako ji.

Skelbiama, kad užsienio lankytojų judumo žemėlapiuose pateikiama detali informacija, net keliolika skirtingų pjūvių, todėl ieškantys įžvalgų gali jais produktyviai naudotis.

Duomenys pateikiami padieniui, juose atsispindi švenčių dienų, savaitgalių, kruizų ar pavienių renginių populiarumas tarp užsienio svečių.

Tačiau „Vakarų ekspreso“ surinkta informacija parodė, kad jau ketverius metus kuriama sistema kol kas nesulaukė didesnio turizmo sektoriaus susidomėjimo ir nėra vertinama kaip pagrindinis įrankis.

Be to, abejonių sistema kelia ir joje pateikiami duomenys, pavyzdžiui, rodoma, kad Kalvarijoje pernai liepą lankėsi daugiau užsienio turistų nei Palangoje ir Nidoje kartu sudėjus.

Sistemoje neaiškumo įneša ir terminai. Vienur duomenys pateikiami skaičiuojant turistus, kitur - tiesiog lankytojus iš užsienio.

Nors pati „Keliauk Lietuvoje“ vadovė O. Gončarova projekto jau nebevadina „pilotiniu“, tačiau panašu, dar laukia ilgas kelias jo oficialaus pripažinimo link.