Tvarko pūvančią Tiškevičių koplyčios kriptą

Garantinis restauracijos darbų, kuriuos atliko bendrovė „Pamario restauratorius“, laikas jau pasibaigęs, todėl Kretingos muziejus, kuriam paskirta rūpintis grafų Tiškevičių paveldu, dar pernai kreipėsi į rajono Savivaldybę, kad biudžete numatytų lėšų – 40 tūkst. Eur – remonto darbams. Gavus pinigus, darbai prasidėjo šį rudenį.

Samdys techninį prižiūrėtoją

Kretingos muziejaus inžinierius Rokas Venckus, atsakingas už koplyčios kriptos atkūrimo darbus, pasakojo, kad koplyčios kriptoje nebebuvo estetinio vaizdo, nes dėl drėgmės buvo atkritęs tinkas, rūsys, kur 4 atkurtuose sarkofaguose ir 2 mediniuose karstuose ilsisi didikų palaikai, akivaizdžiai puvo. 

Sarkofagus ir karstus teko perkelti į koplyčios viršų, kad meistrai – sertifikuota įmonė „Akvitas“ iš Naujosios Akmenės – galėtų pradėti remonto darbus. 

Meistrai nuvalys senąjį tinką nuo kriptos lubų ir sienų, kurių bendras plotas – 250 kv. m. Visa patalpa bus naujai sutvarkyta – sienos padengtos specialiu gruntu, izoliuotos ir nudažytos. Meistrai darbus įsipareigojo atlikti per pusantro mėnesio – iki gruodžio pradžios.

„Nesu ekspertas ir negalėčiau pasakyti, ar ankstesnis rangovas tinkamai atliko darbus – įrengė išorės hidroizoliaciją, lietaus nubėgimą, elektros instaliaciją, ar suveikė nenumatyti veiksniai. 

Rangovai dirbo pagal projektą, o ar jis buvo tinkamai parengtas – nežinau. Koplyčia – specifinis objektas, aplinkui – kalva, pylime įrengtos šachtos palei langus, kad rūsys vėdintųsi. 

Bet ar jis buvo vėdinamas, taip pat neaišku. Faktas, kad patalpos supelijo, atšoko tinkas, neveikia elektros instaliacija“, – pernai „Pajūrio naujienoms“ kalbėjo R. Žiubrys, vadovauti muziejui pradėjęs pernai vasarą. 

Jis sakė, kad į Savivaldybę kreipėsi lėšų tik būtinam kriptos remontui, bet ar šio pakaks, kad patalpos normaliai funkcionuotų, taip pat nežinia.

Pasak R. Venckaus, muziejus kreipėsi į anksčiau koplyčios renovacijos projektą rengusią projektuotoją Mariją Nemonienę dėl avarinės būklės pašalinimo darbų. 

Muziejus taip pat nusamdė techninį prižiūrėtoją ekspertą Juozapą Algimantą Januševičių iš Klaipėdos, kuris turi patirties atkuriant paveldo objektus, – šis stebės, ar tvarkingai, pagal būtinus reikalavimus atliekami darbai.

Šio rudens pradžioje išvien su projektuotoja ir rangos darbus atliekančios įmonės atstovais apžiūrėję kriptą, suprato, kad dar teks papildomai atlikti ir kitus darbus, kurie neįeina į kriptos tvarkymo sąmatą: „Reikės pratęsti lietvamzdžius, kad vanduo nuo kalvos nutekėtų ne per kriptos sienas, teks uždengti duobes palei pamatus, kad kuo mažiau drėgmės patektų prie jų, o pro juos – į vidų. 

Paprašėme rangovų, kad pateiktų ir šių papildomų darbų sąmatą, o po to spręsime, iš kokių lėšų atliktų ir tuos būtinus darbus“, – kalbėjo muziejininkas inžinierius.

Jo žodžiais, kriptos viduje taip pat būtina įrengti nedidelį rekuperatorių, kad šis palaikytų atitinkamą temperatūrą ir apsaugotų nuo rūsiuose besikaupiančios drėgmės.

Prioritetas – Žiemos sodas

Iniciatyvos sutvarkyti Tiškevičių koplyčią, kaip ir prikelti naujam gyvenimui kitus Kretingos dvaro pastatus – rūmus, Žiemos sodą, ratinę, Ūkvedžio namą, Vandens malūną, šiltnamį – prieš porą dešimtmečių ėmėsi buvusi ilgametė Kretingos muziejaus vadovė Vida Kanapkienė. 

Projektus iš esmės įgyvendino iš Europos Sąjungos, Kultūros paveldo departamento lėšų, tik iš dalies prisidedant Savivaldybei.

Prieš 6-erius metus V. Kanapkienė inicijavo projektą „Grafų Tiškevičių šeimos koplyčios-mauzoliejaus renovavimas ir pritaikymas edukacinei veiklai bei turizmui“, kurio bendra vertė – 228,8 tūkst. Eur. 

Koplyčios restauravimo darbų pirkimo konkursą laimėjo ir kitus dvaro pastatus restauravęs „Pamario restauratorius“. Lėšas restauracijai skyrė Centrinė projektų valdymo agentūra ir Kretingos rajono savivaldybė: agentūra – 85 proc., Savivaldybė – 15 proc. 

Restauruoti koplyčią buvo būtina, kad kuo greičiau į taip pat restauruotus sarkofagus atgulę Tiškevičių šeimos narių palaikai galėtų sugrįžti į koplyčią.

Tačiau renovacijos procesas sutapo su problemiška Žiemos sodo renovacija, užėjo kovidas. Savivaldybė, V. Kanapkienės žodžiais, orientavosi į darbus Žiemos sode ir ji nebeturėjusi moralinės teisės prašyti papildomai lėšų koplyčiai. Problemą dėl koplyčios žinojo ir muziejaus taryba, į kurią įėjo ir kai kurie rajono politikai.

Muziejininkų siekis buvęs rekonstruoti visą koplyčią, viršutinėje jos dalyje įrengiant nuolatinę ekspoziciją. Tačiau to padaryti vadovaujant V. Kanapkienei nebespėjo. 

Dabar gi ten, pasak R. Žiubrio, nuo sienų taip pat byra tinkas, o balkonu išvis negalima naudotis.

 „Jeigu pavyks parengti paraišką ir tikėtis Kultūros paveldo departamento lėšų, sieksime darbų tęstinumo – sutvarkyti koplyčios viršutinę dalį“, – kalbėjo muziejaus vadovas.