Kaip pažymi leidinys, tarp 750 ir 900 metų po Kristaus majų populiacija išgyveno staigų demografinį ir politinį nuosmukį. Nors daugelyje regionų šis sumažėjimas sutapo su stipriomis sausromis, nauji duomenys, gauti išanalizavus 3300 metų laikotarpį apimančius nuosėdų sluoksnius, rodo, kad paaiškinimas yra kur kas sudėtingesnis.
Tyrimui vadovavęs Monrealio universiteto geografijos profesorius Benjaminas Gwinnetas pranešė, kad Icno lagūnos rajono klimato duomenyse mokslininkai nerado įtikinamų stiprios sausros įrodymų.
Ši vieta itin svarbi, nes ji yra šalia senovės majų gyvenviečių ir saugo natūralų gamtinį klimato pokyčių „archyvą“. Tuo pat metu vietos populiacija išnyko maždaug tuo pačiu periodu, kai sunyko miestai sausesniuose regionuose. Norėdami suprasti, kas vyko iš tikrųjų, tyrėjai lagūnos dugno nuosėdose analizavo trijų skirtingų tipų cheminius žymenis.
Mokslininkų teigimu, klasikinio laikotarpio metu – maždaug prieš 1600–1000 metų – miškų deginimo pėdsakų laukams valyti pastebimai sumažėjo. Tai reiškia, kad žmonės atsisakė paprastos lydyminės žemdirbystės ir perėjo prie intensyvesnių žemės dirbimo būdų, kad išmaitintų didelius miestus. Tuo pat metu vandenilio izotopų analizė nuosėdose parodė, kad klimatas netoli Icno išliko santykinai stabilus. Tikėtina, kad tam įtakos turėjo palanki geografinė regiono padėtis, sušvelninusi sausrų poveikį.
„Icnas yra netoli Kordiljerų, kur Karibų srovės sukelia reguliarų orografinį lietų“, – aiškina profesorius B. Gwinnetas.
Tyrėjas pabrėžė: jei šiame rajone iš tiesų nebuvo stiprios sausros, ji negalėjo būti pagrindinė nuosmukio priežastis. Vadinasi, problemų reikėtų ieškoti ne tik klimate. Jo nuomone, lemiamą vaidmenį galėjo suvaidinti sudėtingi politiniai, ekonominiai ir prekybiniai ryšiai tarp miestų. Jei viena šios sistemos dalis sugriūdavo, tai nusitempdavo ir kitas.
„Kai centriniai rajonai nukentėjo nuo sausros, tai sukėlė krizių grandinę: karus dėl išteklių, karališkųjų dinastijų žlugimą, masines migracijas ir prekybos kelių sutrikdymą“, – dėsto jis.
Galiausiai tyrėjai priėjo prie išvados, kad civilizacija išnyko ne dėl aplinkosauginių problemų. Priežastis buvo platesnė krizė, apėmusi visą majų pasaulį. Miestas nukentėjo dėl bendro regiono nestabilumo, net ir esant santykinai palankioms vietos sąlygoms.
„Žlugimas nebuvo mechaninė vienalytės klimato katastrofos pasekmė. Tai buvo sudėtingas reiškinys, kuriame klimatas, socialinė organizacija ir politinė dinamika buvo glaudžiai susipynę“, – pažymėjo B. Gwinnetas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą