2020-ieji be maisto švaistymo: kaip tai įgyvendinti?

Tyrimas: ekonominiai iššūkiai nesustabdė maisto švaistymo lietuvių namuose

Maistą lietuvių namų ūkiai išmeta vis dar per dažnai – tai rodo tęstinis „Maisto banko“ ir „Swedbank“ inicijuotas tyrimas.

Kaip ir anksčiau, daugiausia maisto išmetama po šeimos švenčių, o namuose itin netausojami vaisiai ir duonos gaminiai. Maisto vartojimo įpročiams COVID-19 pandemija bei išaugusi infliacija ryškios įtakos neturėjo, ir specialistai sako, kad pozityvius pokyčius stabdo žinių apie maisto švaistymo žalą trūkumas.

„Matome, kad maisto švaistymo rodikliai prieš dvejus metus ir dabar iš esmės yra tokie patys – maisto išmetame dažnai ir daug. Kai kurie rezultatai netgi pablogėjo, pavyzdžiui, padaugėjo žmonių, manančių, kad maisto švaistymas nedaro jokios žalos“, – tyrimo rezultatus komentuoja „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Tyrimo duomenimis, kas penktas šalies gyventojas maistą išmeta bent kartą per savaitę – tiek pat, kiek ir prieš dvejus metus. Dar tiek pat lietuvių teigia, kad tai daro kelis kartus per mėnesį. Maistą dažniau išmeta žmonės iki 34-erių metų, o amžiaus grupėje virš 55-erių maisto švaistytojų smarkiai sumažėja.

Opiausia problema – perkrautas stalas

Šiemet kas šeštas lietuvis tebemano, kad išmeta per daug maisto. Kiek padaugėjo sakančių, kad maisto išmeta mažai (62 proc.) arba protingą kiekį (28 proc.), rodo tyrimo rezultatai.

„Maisto gamybos ir vartojimo grandinėje nuostoliai iki namų ūkio ir namuose pasiskirsto per pusę. Žinoma, nulinį maisto išmetimą pasiekti yra gana sudėtinga. Bet net jeigu manome, kad išmetame protingą kiekį, per metus susidaro įspūdingi skaičiai. Išmetimo sumažinimas galėtų padėti stokojantiems Lietuvoje, arba, kaip šiais metais, karą patiriantiems žmonėms Ukrainoje“, –  teigia S. Gurevičius.

Dažniausiai maistas išmetamas po švenčių ar pasigaminus jo per daug – tą nurodė po 38 proc. apklaustųjų. Net trečdalis lietuvių atsikrato šaldytuvo turinio dėl to, kad tiesiog pamiršta, ką jame turi. Pusė žmonių maistą išmeta, nes bijo apsinuodyti, trečdalis nenori valgyti nepatraukliai atrodančių maisto likučių, o kas penktam tiesiog nusibosta valgyti tą patį maistą kelias dienas iš eilės.

Stokojame maisto planavimo įgūdžių

Tyrimas parodė, kad vidutiniškai kas mėnesį maisto produktams vienam šeimos nariui iki 100 eurų išleidžia 24 proc., nuo 100 iki 200 eurų – 40 proc., nuo 200 iki 400 eurų – 24 proc. apklaustųjų.

Susiruošę apsipirkti daugiau nei 80 proc. žmonių visada arba dažniausiai pasižiūri, ko yra namuose, tačiau besinešančių konkretų reikalingų produktų sąrašą skaičius nekinta – tokių yra pusė. Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, maisto planavimo įgūdžių trūkumas smarkiai prisideda prie maisto švaistymo.

„Atrodo, kad nemažai dalykų darome lengva ranka. Ar tai būtų pasirūpinimas vaišėmis švenčių metu, ar kasdienio stalo aprūpinimas – viskam reikėtų kruopštesnio apskaičiavimo.

Taip pat per dažnai pasiduodame spontaniškiems pirkimo impulsams, pavyzdžiui, pirkdami produktus su nuolaida, neretai nesame tikri, ar juos suvalgysime. Geresnis planavimas ne tik sumažintų maisto švaistymą, bet ir turėtų teigiamos įtakos asmeniniam ar šeimos biudžetui“, – teigia J. Cvilikienė.

Apklausa atskleidė ir tai, kad COVID-19 pandemija bei pastaruoju metu įsisiūbavusi infliacija ne itin drastiškai pakeitė žmonių maisto planavimo ir vartojimo įpročius. Gyventojai teigia labiau planuojantys pirkinius (27 proc.) ir skaičiuojantys išlaidas (25 proc.), rečiau valgantys kavinėse ar restoranuose (25 proc.), dažniau perkantys produktus su nuolaida (28 proc.). Vis dėlto, net 40 proc. lietuvių sako, kad dėl pandemijos ir infliacijos jų įpročiai visiškai nepasikeitė.

Ar suprantame maisto švaistymo pasekmes

Dar viena iš maisto švaistymo priežasčių, kurią pabrėžia J. Cvilikienė, yra pernelyg menkas pasekmių suvokimas. Du trečdaliai apklaustųjų supranta, kad švaistomas maistas reiškia žemės, vandens, darbo jėgos ar energijos švaistymą. Tačiau su faktu, jog toks švaistymas padidina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą, sutiko 28 proc., kad dėl to nyksta biologinė įvairovė – 14 proc., iškertama daugiau miškų – 9 proc. žmonių.

Penktadalis apklaustųjų galvoja, kad maisto išmetimas neturi jokio neigiamo poveikio. Taip manančių prieš dvejus metus buvo 5 proc. mažiau.

„Tvarios gyvensenos, aplinkosaugos ir socialinių aspektų akcentavimas kalbant apie maisto švaistymą yra labai reikalingas. Tyrimas rodo tendenciją, kad mažėja žmonių, kuriuos pakeisti savo įpročius labiausiai motyvuotų galimybė sutaupyti, o tų, kuriuos motyvuoja tvarumo idėjos – daugėja. Galime tikėtis, kad maisto švaistymo ateityje dėl to mažės“, – sako J. Cvilikienė, tyrimo partnerio „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, pasaulyje prarandama ar iššvaistoma beveik trečdalis viso pagaminamo maisto. 28 proc. kultivuojamos žemės auginami produktai, kurie niekada nėra suvartojami. Dėl maisto švaistymo net 38 proc. energijos ūkiuose yra išeikvojama veltui. Vien Europoje išmetamu maistu būtų galima kasmet pamaitinti 200 milijonų žmonių.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą apie maisto švaistymą „Maisto banko“ ir „Swedbank“ užsakymu 2022 metų lapkritį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Tyrimo metu buvo apklausti 1 000 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder