Ukrainiečių vaikai Klaipėdos švietimo įstaigose

Didėjantys karo pabėgėlių srautai iš Ukrainos rimtų iššūkių pateikia ir Lietuvos švietimo sistemai. Tęsti mokslus lietuviškose ugdymo įstaigose vaikams iš Ukrainos dažnai trukdo kalbos barjeras, o šalyje veikiančių valstybinių ir privačių tarptautinių mokyklų resursai yra riboti, todėl ateityje jose gali nebelikti vietos nuo karo bėgantiems vaikams.

Ugdymo specialistų teigimu, šalies Vyriausybei reikėtų jau dabar operatyviai ieškoti sprendimų, kaip padėti Ukrainos mokiniams sėkmingai tęsti mokslus Lietuvoje.

Olena, jos vyras Andrejus ir jų trys vaikai iš savo namų Kyjive išvyko antrąją karo dieną. Kaip teigia moteris, po nakties, praleistos su šeima požeminėje mašinų aikštelėje slepiantis nuo raketų smūgių, šeima suprato, kad turi kuo greičiau išvykti iš gimtosios šalies.

Po ne visą parą trukusios varginančios ir pavojų kupinos kelionės Olena su šeima pasiekė Lenkiją, iš kurios, padedant šeimos darbovietės partneriams, jie atvyko į Klaipėdą ir čia įsikūrė.

Moteris teigė, kad jau šią vasarą ketino su šeima gimtinėje įsikelti į naujai statomą namą prie Kyjivo, tačiau dabar jau nebežino, ar jiems apskritai bus kur grįžti.

Pasak Olenos, Klaipėdoje jai teko lankytis ir prieš karą, todėl apsiprasti naujame mieste buvo paprasčiau.

„Nuoširdžiai galiu pasakyti, kad Klaipėda yra labai gražus ir tvarkingas miestas. Žmonės čia yra labai paslaugūs, jie mums labai padėjo ir vis dar padeda lig šiol. Mes visuomet buvome tie, kurie stengėsi nieko iš kitų neprašyti ir viskuo apsirūpinti patys. Tačiau šiandien esu situacijoje, kad net neturėjau tinkamų trumpų kelnyčių mažiausiam vaikui aprengti į darželį“, - patirtimi dalijosi moteris.

Oleną maloniai nustebino, kad Klaipėdoje daug verslų ir žmonių šiandien tiesia pagalbos ranką Ukrainos karo pabėgėliams, todėl jos šeima gali šį sunkų laikotarpį išgyventi lengviau.

„Mūsų vaikų mokyklos darbuotojų dėka gauname labai daug informacijos apie įvairias akcijas pabėgėliams. Tad jau spėjome ir nemokamai apsikirpti bei apsilankyti pas medikus apžiūrai“, - teigė jauna moteris.

Olenos dukterys Ana (13 m.) ir Andželika (9 m.) jau pradėjo lankyti mokyklą Klaipėdoje, o 5-erių metų jauniausias šeimos narys Makaras - darželį. Šeimos atžaloms pagalbą ugdymo srityje pasiūlė Klaipėdos licėjus.

Moteris itin džiaugėsi, kad jos vaikai galės toliau tęsti mokslus panašiu lygmeniu, kaip ir gimtojoje šalyje, kur lankė privačią ugdymo įstaigą.

„Vos pradėję lankytis įvairiose ugdymo įstaigose Klaipėdoje iškart sulaukėme skambučio iš Klaipėdos licėjaus administracijos. Esame labai dėkingi už visą pagalbą, kurią mums suteikė ši ugdymo įstaiga ir jos pedagogai. Šiuo metu mūsų vaikai intensyviai mokosi lietuvių kalbos pagrindų tam, kad galėtų susirasti kuo daugiau naujų draugų ir nukreipti mintis nuo susidariusios situacijos“, - teigė moteris.

Pasak Klaipėdos licėjaus direktorės dr. Reginos Kontautienės, šiuo metu jų tarptautinėje mokykloje mokosi jau daugiau nei dvidešimt vaikų iš Ukrainos.

„Šiuo metu mūsų mokykloje ir darželyje mokosi 1 ikimokyklinukas, 4 pirmokai, 1 antrokas, 3 trečiokai, 6 ketvirtokai, 1 penktokas, 2 septintokai, 2 aštuntokai, 1 devintokas ir 1 dešimtokas iš Ukrainos. Visiems šiems vaikams suteiktas nemokamas ugdymas, profesionali psichologinė pagalba, neformalioji veikla ir maitinimas“, - teigė dr. R. Kontautienė.

Taip pat licėjaus bendruomenė aktyviai prisideda prie įvairių iniciatyvų, skirtų padėti Ukrainos valstybei: organizuoja labdaros renginius, ieško galimų apgyvendinimo vietų nuo karo bėgančioms šeimos, net yra užregistravusi mokyklos transportą pabėgėliams iš Lenkijos į Lietuvą gabenti.

„Mes tiesiog negalime likti nuošalyje, kai kalbama apie vaikų ateitį. Karas tiesiogine ir perkeltine prasme luošina vaikų gyvenimą, todėl mes kiekvienas privalome kuo tik galime prisidėti prie šių vaikų kokybiškesnio ir ramesnio gyvenimo atvykus į mūsų šalį“, - teigė licėjaus vadovė.

Pasak dr. R. Kontautienės, nors nemažai švietimo įstaigų dabar noriai priima iš Ukrainos atvykstančius vaikus tęsti mokslus Lietuvoje, tačiau sklandesniam jų integravimui į lietuviškas mokyklas trukdo kalbos barjeras.

„Klaipėdos licėjus kaip tarptautinė mokykla yra sukaupusi didelę darbo su užsienio šalių mokiniais patirtį. Mes turime įsidiegę tarptautinio bakalaureato ir dvikalbio ugdymo programas, kurios yra standartizuotos pagal tarptautines normas.

Tačiau tokių ugdymo įstaigų Klaipėdoje ir visoje Lietuvoje nėra daug. Tad didėjant nuo karo bėgančių šeimų srautui, mūsų švietimo sistema susidurs su labai rimtomis problemomis. Juk vien kalbos barjeras taps rimtu iššūkiu vaikams sklandžiai integruotis į lietuviškas mokyklas“, - teigė ugdymo specialistė.

Licėjaus vadovės teigimu, ukrainiečių vaikų švietimo klausimai turi būti skubiai sprendžiami vyriausybiniu lygmeniu ir jau dabar turi būti priimami sprendimai dėl papildomo finansavimo, skirto ukrainiečių mokinių integravimui į Lietuvos švietimo sistemą.

„Priimti į mokyklą vaikus yra tik pirmas žingsnis ir pats lengviausias. Toliau viskas tampa daug sudėtingiau. Ypač kokybišką ukrainiečių vaikų ugdymą sudėtinga organizuoti lietuviškose mokyklose.

Kol kas nei valstybinėms, nei privačioms mokykloms, priėmusioms ukrainiečių vaikus, nėra skirta papildomo finansavimo mokytojų padėjėjų, auklėtojų ar kitų dalykų mokytojų etatams, kad bent pradiniame etape tokie pedagogai galėtų ukrainiečių vaikams užtikrinti mokymąsi jiems suprantama kalba ir tuo pat metu mokytų lietuvių kalbos. Tikiu, kad finansavimas bus skirtas, tačiau mokinius integruoti į švietimo įstaigas reikia jau šiandien“, - teigė dr. R. Kontautienė.

Kaip teigė Klaipėdos licėjaus vadovė, nors priimti į licėjų ukrainiečiai mokiniai yra paskirstyti į klases pagal tai, kokias klases lankė Ukrainoje, siekiant padėti geriau įsisavinti tam tikras disciplinas, šiems mokiniams dalis pamokų yra organizuojama mažose grupėse ukrainiečių kalba.

Mokytojas ukrainiečių kalba licėjuje mokinius moko matematikos, pasaulio pažinimo, chemijos, fizikos, geografijos, biologijos ir istorijos.

„Mokiniai suformuotose grupėse išsiaiškinę naujas temas jiems suprantama kalba tęsia mokymąsi ir dalyje atskirų mokomųjų dalykų pamokų lietuvių kalba, kurių metu, kol pramoksta lietuvių kalbos, jie daugiausiai atlieka užduotis savarankiškai, dalyvauja pamokose rusų ar anglų kalba, taip pamažu vis labiau integruodamiesi į mokymosi procesą lietuvių kalba“, - teigė Klaipėdos licėjaus direktorė.

Dr. R. Kontautienės teigimu, Lietuva ukrainiečių šeimoms gali būti patraukli ir, palyginti su kitomis Europos šalimis, dėl nemažo rusakalbių mokyklų pasirinkimo. Tačiau, ugdymo specialistės nuomone, ir jose greitai gali pritrūkti resursų, o ir ne visiems vaikams šios ugdymo įstaigos taip pat bus tinkamos.

„Šiuo metu Klaipėdoje dauguma ukrainiečių vaikų yra nukreipiami arba patys renkasi rusakalbes mokyklas.

Tačiau yra tokių vaikų, kurie nenori lankyti rusų mokyklų ir mieliau renkasi lietuviškas, nors ir supranta, kad dėl kalbos teks susidurti su tam tikrais iššūkiais. Nors daugelis ukrainiečių vaikų moka rusų kalbą, bet yra ir tokių vaikų, kurie Ukrainoje lankė mokyklas, kuriose rusų kalbos nesimokė.

Pavyzdžiui, pas mus mokosi aštuntokas Nikita, atvykęs iš Kyjivo licėjaus, kuriame mokėsi ukrainiečių, anglų ir vokiečių kalbų, o rusų moka tik šnekamąją kalbą. Šiems vaikams rusakalbėse mokyklose nebus nė kiek ne lengviau nei lietuviškose“, - teigė licėjaus vadovė.

Pasak dr. R. Kontautienės, šiuo metu Klaipėdos licėjus ukrainiečių vaikų ugdymui jau yra įdarbinęs du skirtingų disciplinų pedagogus iš Ukrainos, vieną papildomą lietuvių kalbos pedagogą, o ateityje ketinama įdarbinti ir daugiau ukrainiečių kalbos ugdymo specialistų - tam, kad atvykusiems mokiniams būtų kuo lengviau adaptuotis naujoje aplinkoje ir lietuviškoje švietimo sistemoje.