Uostamiestis be švyturio - kaip miestas be bažnyčios

Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas švyturį vadina savotiška Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, koplyčia, šventa vieta, kurioje turi apsilankyti ne tik kiekvienas klaipėdietis, bet ir jūrą mylintis ir ja besižavintis žmogus.

„Kai užkopi į tą, atrodo, nepasiekiamą, bet realią aukštybę, pajunti laisvės skonį. Kad ir suderintu laiku, bet turi būti galimybė patekti į švyturį - tam, kad kitaip galėtum pažvelgti į jūrą ir uostą. Ir dėl to tikrai verta stengtis mums visiems“, - įsitikinęs meras.

Dabartinis yra trečias

Lietuvos jūrų muziejaus direktorės pavaduotojas-vyriausiasis fondų saugotojas istorikas Romualdas Adomavičius sako, kad dabartinis švyturys toje pačioje vietoje yra jau trečias. Pirmas pastatytas 1796 metais. Jis buvo nedidelis, gal tik 18 metrų aukščio.

Iš pradžių jame buvo deginamos aliejinės, vėliau - žibalinės lempos, šviesa sklisdavo tik kelis kilometrus, laivai prastai ją matė. Todėl praėjus 20 metų pastatytas aukštesnis švyturys: jo aukštis jau siekė 30 metrų. Jis turėjo galingesnes lempas ir jo šviesa sklido 20 kilometrų.

Paskui švyturyje vis buvo tobulinamas šviesos aparatas. XIX a. antrojoje pusėje atsirado Frenelio optika, kai blyksėdamos lempos sukasi ratu. Jūrininkai iš blyksnių gali atpažinti, koks tai yra švyturys. Ši optika dar ir dabar naudojama švyturiuose. Antrasis švyturys tarnavo iki Antrojo pasaulinio karo, per kurį buvo sugriautas.

Dabartinis Klaipėdos švyturys buvo atstatomas 1952 metais, 1953 m. sausio 31 d. pradėjo veikti ir šviečia iki šiol. Dabar jo aukštis - 45 metrai. Jo švietimo periodas - kas 3 sekundes, o šviesa matoma 18 jūrmylių atstumu, t. y. daugiau kaip už 35 km.

„Manau, kad švyturiai visada bus reikalingi, nes niekada negali žinoti, kokioje situacijoje atsidurs laivas - gali būti įvairių gedimų, neveikti moderni technika. Tad kiekvienas jūrininkas turi žinoti visus pagrindinius švyturių signalus“, - sako R. Adomavičius.

Jam idėja atverti veikiantį uostamiesčio švyturį visuomenei labai patraukli. Miestiečiai galės geriau susipažinti su švyturiu, sužinoti, kodėl jis yra būtent toje vietoje.

„Būtų gražu, kad Klaipėdos švyturys nebūtų paliktas likimo valiai, nes jis itin reikšmingas jūrinis akcentas, labai svarbus simbolis Lietuvai, kaip jūrų valstybei. Aš už tai, kad jis būtų atnaujintas ir prieinamas visuomenei - ir klaipėdiečiams, ir miesto svečiams“, - antrina Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius, tolimojo plaukiojimo kapitonas Vaclav Stankevič.

PANORAMA. Iš švyturio atsiveria nuostabus vaizdas į Klaipėdos miestą ir jūros tolius. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Turistams būtų patrauklus

„Esu žvejo dukra. Tėtis dirbo žvejybos laivyne, plaukiojo daugiau kaip 30 metų. Visa mūsų šeima žinojo, kaip švyturys šviečia, kas kiek sekundžių, nors į jį ir nebuvo galima patekti, buvo uždara teritorija“, - prisimena VšĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacinio centro direktorė Romena Savickienė.

Tikriausiai nėra nė vieno uosto ir uostamiesčio, kuris neturėtų švyturio. Labai daug kur šiandien švyturiai jau yra atverti lankyti turistams. Jie yra patrauklūs. Kai kuriuose įkurti muziejai, prie kitų sudarytos sąlygos pasivaikščioti aplinkui, vienuose yra galimybė pakilti į viršų, kituose - ne, o viename yra švyturio paštas. R. Savickienės teigimu, švyturių įveiklinimas ir panaudojimas visame pasaulyje labai skirtingas.

„Mes bėgame prie jūros pasižiūrėti uraganų, saulėlydžių. Klaipėdietis be jūros yra ne klaipėdietis. Tai, kas susiję su žodžiu “švyturys„, uostamiestyje yra lankoma ir patrauklu. Tas žodis turi šviesą ir teigiamą prasmę. Labai daug žmonių nori pakilti į švyturį. Manau, šita vieta galėtų būti patraukli ir turistams. Be jokios abejonės, reikėtų tam tikrų infrastruktūrinių sprendimų, remonto. Švyturio pritaikymas turistiniu atžvilgiu tikrai būtų įmanomas. Ši vieta turėtų savo teigiamą aurą ir lankytoją visus dvylika mėnesių per metus, esu tuo įsitikinusi. Kažkada VšĮ “Klaipėdos šventės„ organizuotas “Švyturių ralis„, kurio metu buvo lankomi švyturiai, buvo labai populiarus“, - savo nuomonę išsakė R. Savickienė.

Tebėra aktualus navigacinis ženklas

"Klaipėdos švyturys yra reikalingas, nes dirba sistemoje kaip vedlinė ir tarnauja laivų įplaukimui į uostą, t. y. rodo farvaterio vidurį. Jeigu laivas nukrypstą į kairę ar į dešinę, pagal šviesas jis gali pakoreguoti savo kursą.

Klaipėdos uoste yra toks vizualinis navigacinis įrenginys, susidedantis iš dviejų ženklų - švyturio ir ženklo, priklausančio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai ir stovinčio AB „Klaipėdos nafta“ nuomojamoje teritorijoje. Iš tų dviejų ženklų susidaro šviesos vedlinė.

Taigi švyturys tebėra aktualus navigacinis ženklas. Jūrininkai, pamatę švyturio šviesas, orientuojasi, kurioje vietoje yra uosto vartai", - sako Lietuvos transporto saugos administracijos (buvusi LSLA) Jūrų departamento Hidrografijos skyriaus vedėjas Jurijus Gleikinas.

2016 m. Šventosios, Juodkrantės, Nidos ir Klaipėdos švyturiuose buvo sumontuotos ilgaamžės šviesos diodų lempos. Nuo 2017 m. švyturiuose nebeliko budinčių darbuotojų. Tačiau visi šie švyturiai yra veikiantys ir dabar. Šiuo metu visų jų bokštai, išskyrus Klaipėdos, yra perduoti savivaldybėms, tačiau visų jų navigacinė įranga priklauso Lietuvos transporto saugos administracijai ir ji ją prižiūri.

„Sudėtingiausia situacija perduodant švyturių bokštus savivaldybėms yra Klaipėdos švyturio. Jis stovi Klaipėdos uosto teritorijoje, į kurią be leidimų negalima patekti. Yra numatyta AB “Klaipėdos nafta„ apsauginė zona ir įvairių apribojimų dėl saugumo. Klausimus, kaip suderinti saugumą su žmonių lankymu, ne mes turime spręsti, tai turi būti daroma aukštesniu lygiu“, - aiškino J. Gleikinas.

LAIPTAI į švyturį.  Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Įgauna sakralinę reikšmę

Klaipėdos meras sako, kad, kiek atsimena Klaipėdą, tiek ir jos švyturį. Uostamiesčio gyventojui tie dalykai neatsiejami.

„Kadangi Klaipėda yra vienintelis Lietuvos uostamiestis, sakyčiau, jos švyturys įgauna sakralinę reikšmę miesto simbolikoje ir dvasioje. Jis visada buvo ir tam tikros paslapties, ir ribotų galimybių stebėti jį iš arti objektas. Jau daugiau nei 30 metų žengiame nepriklausomybės keliu, galbūt jau metas mums turėti galimybę iš arčiau pamatyti švyturį, dar veikiantį ir navigacijos atžvilgiu labai svarbų objektą, ir būtent todėl tik dar dvasingesnį ir sakralesnį. Tikrai manau, kad galima išspręsti tuos kylančius nuogąstavimus dėl saugumo ir dėl tam tikrų ribojimų būtinybės. Tikiu, kad tuos dalykus galime suderinti, o švyturį atverti tiesiogine to žodžio prasme ir sudaryti galimybę pasimėgauti tuo, ko niekur kitur negalėtum padaryti. O perėmimo, eksploatavimo, priežiūros modelių gali būti ne vienas. Negalime pamiršti, kad tai yra veikiantis švyturys, bet, manau, tie dalykai yra visiškai suderinami“, - sako V. Grubliauskas.

Vyksta klaipėdiečių apklausa

Dabar belieka patiems klaipėdiečiams nuspręsti, ar reikalinga, kad Klaipėdos švyturys būtų atvertas visuomenei ištisus metus. Šiuo metu Klaipėdos gyventojai kviečiami apklausoje išreikšti nuomonę dėl vieno iš svarbiausių miesto jūrinių simbolių - švyturio Burių g. 9 - atvėrimo visuomenei.

Ši apklausa - Klaipėdos miesto mero inicijuotas būdas išsiaiškinti, kokią poziciją dėl švyturio ateities turi klaipėdiečiai. Jei klaipėdiečiams švyturys kaip lankytinas objektas yra reikalingas ir patrauklus, tuomet miesto valdžia dės pastangas, kad jis atsirastų uostamiesčio turistinių ir lankytinų objektų sąraše.

Savo valią pareikšti galima iki š. m. spalio 3 d. elektroniniu būdu svetainėje https://www.klaipeda.lt/apklausa arba rašytine forma - Savivaldybės Klientų aptarnavimo skyriuje (Liepų g. 11, I a., 116 kab.).

Išsamiau apie Klaipėdos švyturį skaitykite naujausiame žurnalo „Vakarai“ numeryje.