Už ketvirtį arbūzo – 20 eurų: paklaustos apie kainas, pardavėjos tik rankomis skėsčioja

(7)

Į „Delfi“ kreipęsis skaitytojas Kęstutis pasakojo buvęs apstulbintas arbūzų kainų kioskeliuose šalia parduotuvių. Tuo metu prekybos tinklai nurodo, kad kartais vietas tokiems prekybininkams nuomoja, tačiau kainų ir produkcijos ten nekontroliuoja.

Jis tikino iš pradžių apsilankęs prie Vilniaus Linkmenų g. „Rimi“ stovinčiame kioske, kur pasiprašė, pabrėžtina, ketvirčio arbūzo. Įvardyta kaina vyrą pribloškė – pardavėja už tiek paprašė 18 eurų. Visgi pirkėjas tiek pakloti už ketvirtį vaisiaus nepanoro.

„Tada sako: ponas va paliko mažesnį, kiek, gal domina, sako, atsidėjo. Sakau, neatsidėjo jis jo, o gėda buvo pasakyt, kad nepirks“, – sakė Kęstutis.

Vėliau jis dar pabandė nusipirkti ketvirtį arbūzo kitame kioskelyje – šalia Žvėryne esančios „Maximos“, tačiau čia kaina buvo dar didesnė – net 20 eurų. Nustebintas vilnietis liko taip ir neragavęs arbūzo, tiek susimokėti nekilo ranka. Jo teigimu, pardavėjos sutinka, kad brangu, tačiau tik skėsčioja rankomis.

Panašia patirtimi „Instagram“ pasidalino ir fotografė Greta Kuliušaitė. Ji pasakojo dar niekada už ketvirtį arbūzo ir indelį trešnių nemokėjusi 43 eurų. O kreipusis į tą kioskelį, buvo patikinta, kad tokia kaina – tikrai ne klaida. 

Prekybcentriai vietą duoda, bet kainų nekontroliuoja

„Rimi“ ryšių su visuomene vadovė Eglė Krasauskienė aiškino, kad kalbant apie tai, kam priklauso kioskeliai, kiekvienas atvejis yra skirtingas.

„Vienu atveju esame ploto nuomotojai mes, kitu – prekybos centrų valdytojai. Tačiau mes neturime įtakos jų kainodarai ir asortimentui“, – sakė ji.

Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento vadovė, taip pat teigė, jog prekybos tinklo automobilių stovėjimo aikštelėse ar pačioje parduotuvėje sudaromos prekybinio ploto nuomos sutartys. 

„Šia sutartimi prekeivis įsipareigoja laikytis higienos normų ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, už kurių laikymąsi yra atsakingos atitinkamos institucijos. 

„Maxima“ šių prekeivių prekių kainodaros taip pat nenustato ir nekontroliuoja“, – nurodė I. Trakimaitė-Šeškuvienė. 

Kainą išpučia vietos nuoma

Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkas Airinas Jermolajevas „Delfi“ tikino ir pats pastebėjęs stebinančias kainas tokiuose kioskeliuose. Visgi, jis teigė manantis, jog su pačių produktų kokybe jos nelabai kažkuo susijusios. 

A. Jermolajevas sakė, kad tokių prekiaujančiųjų nėra daug ir jis jų netgi nevadintų smulkiaisiais verslininkais. 

„Pats esu iš Raseinių, kiek teko lankytis prie didžiųjų prekybos centrų, tai ten yra tokie perpardavinėtojai. Jie moka dideles nuomos kainas prie didžiųjų prekybcentrių, per dieną siekia net ir 30-50 eurų. Dėl to tie vaisiai ir išbrangsta. 

Dėl jų kokybės, tai jie nėra kažkuo įspūdingesni. Kai kurie ima iš naktinio urmo turgaus bazės, kiti ispaniškais prekiauja. O kaina tokia didelė, nes prekybinės vietos kainos tikrai yra nežmoniškai didelės“, – komentavo A. Jermolajevas ir pridūrė, kad turguje už vietą žmonės dažniausiai susimoka mažiau – 10-20 eurų.

Pasak jo, tokiuose kioskeliuose įprastai galima nusipirkti tą patį, ką ir miesto turguje, kur prekiauja smulkieji verslininkai. Tik dvigubai ar net trigubai pigiau. 

„Man keista, kodėl žmonės renkasi vaisius ir daržoves prie tų didžiųjų prekybos centrų. Be abejo, eilinė močiutėlė neprekiaus tais arbūzais, bet manau, kad galima surasti alternatyvą, tikrai nieko įspūdingo nėra, bet kainos nustebina. Kai už braškes reikia mokėti ir 10-12 eurų, o šeštadienį nueini į turgų ir gali už 7 eurus gauti. Tos pačios gražios braškės“, – dėstė A. Jermolajevas.

Kitose vietose turi susimokėti rinkliavą miestui

Savo ruožtu Vilniaus savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas teigė, jog Vilniaus savivaldybė yra sudariusi prekybos viešosiose vietose vietų sąrašą ir nustačiusi galimą prekybos pobūdį kiekvienoje iš vietų, išduodami leidimai.

„Gaudami leidimą, prekybininkai turi susimokėti nustatyto dydžio rinkliavą miestui. Jei prekyba vykdoma privačioje teritorijoje, savivaldybės išduodamo leidimo ir susimokėti rinkliavą nereikia.

Jei prekybininkas nori prekiauti kito subjekto valdomame sklype (pavyzdžiui, prekybos centro stovėjimo aikštelėje), jis turi gauti sklypo savininko sutikimą“, – nurodė G. Grubinskas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder