Už vėjo jėgaines dar negauti pinigai jau padalinti

(1)

Vyriausybė spartina vėjo energetikos plėtrą Baltijos jūroje. Koreguoja įstatymą, kuris atvers kelią statyti ir antrą vėjo jėgainių parką jūroje ties Palanga. Už privačiam investuotojui suteiktą plotą gautus pinigus planuojama atiduoti energetikos įmonėms.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad be valstybės paramos planuojamas vystyti vėjo jėgainių parkas turėtų būti pastatytas greičiau nei pirmasis, kuriam bus skiriama valstybės parama.

Ministras taip pat jau suplanavo, kur panaudos pinigus, kuriuos valstybė gaus iš privačių investuotojų už leidimą statyti jėgainių parką.

Jis remiasi užsienio valstybių patirtimi, kuriose leidimai vystyti panašius parkus jūros akvatorijoje buvo parduoti už „šimtamilijonines sumas“.

Anot ministro, šie milijonai bus skirti padengti sumas, kurias valstybė skiria kompensacijoms vartotojams už pabrangusius energijos išteklius.

Skubos tvarka

Vyriausybei siekiant spartinti vėjo elektrinių parkų plėtrą Baltijos jūroje ministrų kabinetas trečiadienį pritarė antrojo parko vystymui skirtam įstatymų pataisų paketui. Teigiama, kad jis bus statomas be valstybės paramos, projekto įgyvendinimas truks trumpiau, o šalies elektros gamybą jis padidins ketvirtadaliu.

Pataisoms dar turės pritarti Seimas, bus prašoma tai padaryti skubos tvarka.

D. Kreivys teigė, jog pataisos leis antro vėjo parko jūroje projektą įgyvendinti labai greitai, nes Lietuvai, kuri pasigamina mažiau nei 40 proc. suvartojamos elektros, būtina sparčiai vystyti gamybą iš atsinaujinančių išteklių.

„Dabar numatytoje teritorijoje iš viso galime juos (vėjo parkus - BNS) turėti keturis. Pataisose numatyti procedūriniai pakeitimai, susiję su konkurso organizavimu, leidimo išdavimu ir kitais, kurie leis projektą įgyvendinti maksimaliai sparčiai“, - Vyriausybės posėdyje sakė energetikos ministras.

Pasak jo, dabar planuojami du vėjo jėgainių parkai jūroje galėtų patenkinti po 25 procentus dabartinio šalies elektros energijos poreikio.

Planuojami šių parkų pajėgumai - po 700 MW. Būtent 1,4 TW galingumo jungtys yra numatytos vėjo jėgaines prijungti prie šalies energetinės sistemos.

Anot ministro, numatoma, kad tolesnė vėjo energijos potencialo plėtra Baltijos jūroje būtų be valstybės paramos. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos skelbiamą konkursą laimėtų dalyvis, pateikęs finansiškai geriausią pasiūlymą ir sumokėtų vystymo mokestį į valstybės biudžetą.

Nors kalbama apie už leidimą statybai gauti planuojamas šimtamilijonines sumas, tačiau pradinis pasiūlymas aukcione kažkodėl turėtų būti ne mažesnis nei 5 mln. eurų.

Aukcioną laimėjęs antrojo parko vystytojas, skirtingai nei pirmojo, taip pat turėtų pats atlikti jūrinės teritorijos tyrimus ir kitus infrastruktūros plėtrai bei statybai reikalingus veiksmus.

„Visus reikiamus tyrimus atliktų konkurso laimėtojas, Energetikos ministerija parengtų reikiamus teritorijų planavimo dokumentus“, - sakė D. Kreivys.

Konkurso laimėtoją, be to, siūloma atleisti nuo gamybos įmokos.

Dėl aukciono laiko Vyriausybė apsispręstų Seimui priėmus pataisas. Ministerija taip pat nekomentuoja terminų, kada tikimasi, kad naujasis parkas pradės gaminti elektros energiją.

Savivaldybė nekomentuoja

Pirmąjį vėjo parko Baltijos jūroje aukcioną Energetikos ministerija numato paskelbti 2023 metų rugsėjį, o laimėtoją atrinkti 2024 metų pradžioje. Planuojama, kad 700 MW galios vėjo parkas pradės veikti apie 2030-uosius.

Priminsime, kad svarstant pirmojo vėjo jėgainių parko klausimą susirūpinimą kėlė Palangos savivaldybė.

Buvo pasiekta, kad parkas būtų statomas ne už 9, o už maždaug 30 kilometrų nuo kranto, kad būtų mažiau matomos 250 metrų aukščio vėjo jėgainės.

Taip pat Palangos savivaldybė tikisi, kad dalis pinigų, gautų pardavus vėjo elektrinių gaminamą energiją, bus skirta ir miesto biudžetui.

Savo poziciją dėl antrojo vėjo jėgainių parko jūroje Palangos savivaldybė planuoja pateikti detaliau susipažinusi su informacija.

Iš viso pagal atliktą studiją jūroje šalia Lietuvos galėtų būti pastatyti net keturi vėjo jėgainių parkai.

Šiuo metu prognozuojama, kad pirmoji elektra iš vėjo jėgainių jūroje vartotojus Lietuvoje galėtų pasiekti tarp 2028 ir 2032 metų.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder