NEPAVYKS. Lietuvos įstatymai neleidžia užgyvento turto palikti mylimam augintiniui, testamente galima tik paprašyti paveldėtoją juo pasirūpinti. Stasio ŽUMBIO nuotr.

Užgyvento turto mylimam augintiniui palikti nepavyks

Valstybė iš privačių asmenų paveldi vis daugiau turto - nuo brangių butų iki lauko tualetų. Palikimą jai tenka priimti ir tada, kai jo atsisakoma, nes nenorima prisiimti ir velionio skolų. Tačiau šalyje vis labiau populiarėja jaunimo sudaromi testamentai, o materialinių gėrybių paveldėtojais mirties atveju nurodomi muziejai, bažnyčios ar kilnių siekių organizacijos.

Valstybė fizinių asmenų turtą paveldi, kai neatsiranda palikuonių arba palikuoniai turtą paveldėti atsisako.

Tokio valstybės paveldimo turto būna įvairaus - automobiliai ir kitas kilnojamasis turtas, piniginės lėšos, ginklai, žemės sklypai, įmonių akcijos.

Kai valstybė paveldi žemę - jos perėmimu ir tolesniu panaudojimu rūpinasi Nacionalinė žemės tarnyba. Kai tai yra piniginės lėšos, kilnojamasis turtas - tokiu turtu rūpinasi Valstybinė mokesčių inspekcija.

Kai tai yra nekilnojamasis turtas - toks turtas patenka į Turto banką.

"Valstybė kasmet paveldi iki 400 nekilnojamojo turto objektų, kurių neišreiškia noro perimti velionio įpėdiniai arba tokių nėra.

Tokių objektų Turto bankas kasmet parduota už 2-3 mln. eurų, tačiau paveldėto turto administravimo kaštai iki jo pardavimo dengiami iš valstybės biudžeto.

Tokio turto išlaikymo kaštai iki jo pardavimo viešuose elektroniniuose aukcionuose per metus svyruoja nuo 400 iki 450 tūkstančių eurų",- pasakoja Turto banko Komunikacijos skyriaus vadovas Karolis Vaitkevičius.

Keisčiausi objektai

Valstybės paveldimas nekilnojamasis turtas būna įvairios paskirties - nuo lauko tualetų iki butų dalių. Buvo atvejis, kai valstybė paveldėjo ir geriamojo vandens šulinį.

"Šiais objektais dažniausiai domisi smulkūs investuotojai, velionių kaimynai. Valstybė, neviršydama valstybės paveldėto turto tikrosios vertės, t. y. už paveldėtą turtą gauto pardavimo lėšų dydžio, dengia palikėjų skolas kreditoriams.

Apie 70 procentų valstybės paveldimo turto būna su vienokiais ar kitokiais įsiskolinimais.

Brangiausias paveldėtas turtas Turto banko veiklos istorijoje buvo butas Vilniuje, kuris aukcione parduotas už 176 tūkst. eurų", - prisiminė K. Vaitkevičius.

Pardavus valstybės paveldėtą turtą ir atskaičius skolas kreditoriams, lėšos pervedamos į valstybės biudžetą.

Verta pagalvoti apie ateitį

Anot K. Vaitkevičiaus, Turto banko praktikoje pasitaiko ir atvejų, kai žmonės vedė bendrą ūkį, tačiau nebuvo sudarę santuokos ar tinkamai įteisinę bendrai įgyto turto nuosavybės.

"Mirus tokio turto savininku oficialiai registruotam asmeniui ir neatsiradus jo įpėdinių, nekilnojamasis turtas pereina valstybei, o vėliau paaiškėja, kad jame vis dar yra gyventojų.

Taip pat daugėja atvejų, kai paveldėtojai susirūpina teisiniais dalykais turtui jau atsiradus aukcionų sąrašuose.

Todėl nuolat raginame žmones pagalvoti apie ateitį ir dėl turtinių reikalų susitarti tarpusavyje iš anksto - sudarant testamentą ar kitomis formomis",- patarė K. Vaitkevičius.

SAUGOSI. Klaipėdos miesto socialinės paramos centro direktoriaus pavaduotojos socialiniams reikalams, laikinai įstaigos vadovo funkcijas vykdančios Eglės Buivydaitės teigimu, socialiniams darbuotojams draudžiama tapti vienišų asmenų turto paveldėtojais. Klaipėdos miesto socialinės paramos centro nuotr.
SAUGOSI. Klaipėdos miesto socialinės paramos centro direktoriaus pavaduotojos socialiniams reikalams, laikinai įstaigos vadovo funkcijas vykdančios Eglės Buivydaitės teigimu, socialiniams darbuotojams draudžiama tapti vienišų asmenų turto paveldėtojais. Klaipėdos miesto socialinės paramos centro nuotr.

Giminaičių ieško internete

Klaipėdos miesto socialinės paramos centro direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams, laikinai vykdanti įstaigos vadovo funkcijas Eglė Buivydaitė sako neturinti informacijos, ar šios įstaigos klientų turto paveldėtojais tampa valstybė.

"Tačiau dalis paslaugų gavėjų gyvena socialiniame būste. Jeigu paslaugų gavėjas sakosi esąs vienišas, darbuotojai visomis priemonėmis stengiasi išsiaiškinti, ar tikrai nėra artimųjų.

Ir tai daro kreipdamiesi į įvairias institucijas, policiją, net ieškodami per socialinius tinklus.

Būna, kad artimieji atsiranda. O jeigu vienišas artimųjų neturintis paslaugų gavėjas išeina amžinybėn, po fakto konstatavimo informuojama policija, o būsto raktai atiduodami pareigūnams", - sakė E. Buivydaitė

Nors ir kalbama, kad neva pasitaiko situacijų, kai vyresnio amžiaus ar neįgalius asmenis kartais bando apgauti pašaliniai žmonės, prašydami perrašyti būstą mainais už pagalbą ar panašiai, Klaipėdos miesto socialinės paramos centras tokios informacijos neturi.

„Tačiau būna atvejų, kai paslaugų gavėjas atsisako gaunamų paslaugų, motyvuodamas tuo, kad jį prižiūrės artimasis“,- teigė E. Buivydaitė.

Gudrauti nepavyks

Kad neva taptų vienišų asmenų turto paveldėtojais, potencialo turi socialiniai darbuotojai ar jų artimieji, yra tik niekuo nepagrįsti gandai.

Anot E. Buivydaitės, tokie paveldėjimai centro darbuotojams, kurie teikia socialines paslaugas, yra griežtai draudžiami ir darbuotojai prieš įsidarbindami įstaigoje supažindinami su tai reglamentuojančiais tvarkos aprašais. Tai reglamentuoja ir socialinių darbuotojų etikos kodeksas.

"Visais atvejais, jeigu apie tai sužinome ar sužinotume, informacija yra perduodama prokuratūrai.

Turėjome tokį atvejį, kai močiutė suteikė įgaliojimus disponuoti savo turtu darbuotojai. Kai faktas tapo žinomas, byla perduota prokuratūrai.

Dar vienas atvejis buvo, kai močiutė taip pat patikėjo savo sukauptą turtą darbuotojai, bet kai šis atvejis tapo žinomas, kreiptasi į prokuratūrą. Darbuotoja atsisakė tokios teisės ir buvo atleista iš užimamų pareigų", - sakė E. Buivydaitė.

SĄMONINGUMAS. Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis pastebi, kad vis dažniau testamentus sudaro jauni žmonės. Martyno AMBRAZO nuotr.
SĄMONINGUMAS. Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis pastebi, kad vis dažniau testamentus sudaro jauni žmonės. Martyno AMBRAZO nuotr.

Palikimo atsisakyti negali

Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis pasakoja, kad atvejai, kai mirus asmeniui ir nesant įpėdinių valstybė paveldi turtą, notarų praktikoje nėra vienetiniai, nors ir ne itin dažni.

"Dažniausiai valstybinės institucijos (Turto bankas, Mokesčių inspekcija, Nacionalinė žemės tarnyba) į notarą kreipiasi po asmens mirties praėjus keliems ar net keliolikai mėnesių, kai jas pasiekia kreditorių - bankų, komunalinių paslaugų įmonių - arba kitų suinteresuotų asmenų informacija apie po asmens mirties susikaupusias skolas.

Nesant įpėdinių ar nė vienam įpėdiniui palikimo nepriėmus, palikimas pereina valstybei, ir ji neturi teisės jo atsisakyti.

Dažnai valstybei tenka paveldėti nekilnojamąjį turtą - namus, butus, žemės sklypus, kitus statinius ar objektus.

Sulaukęs valstybinės institucijos kreipimosi, notaras patikrina Testamentų registre, kad tikrai nėra palikimą priėmusių įpėdinių, bei įsitikina, jog nėra nepilnamečių ar neveiksnių įpėdinių, kurių teisės turi būti ginamos. Jei jų nėra, notaras išduoda palikimo perėjimo valstybei liudijimą", - akcentavo M. Stračkaitis.

Reglamentuoja įstatymas

Gali pasitaikyti, kad kasdienybėje žmogus su kokiu artimu ar tolimesniu giminaičiu nepalaikė jokių santykių, tačiau būtent jis taps jo turto paveldėtoju, jei amžinybėn iškeliavęs asmuo nebus surašęs testamento.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad po asmens mirties jo turtas paveldimas arba testamentu, arba pagal įstatymą.

"Kai paveldima pagal testamentą, turtą paveldi testamente nurodytas įpėdinis ar įpėdiniai, išskyrus privalomąją palikimo dalį.

Teisę į privalomąją palikimo dalį turi palikėjo sutuoktinis bei vaikai ir tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas.

Privalomoji palikimo dalis yra pusė tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą.

Kai asmuo nepaliko testamento, paveldima pagal įstatymą. Civilinis kodeksas nustato šešias įpėdinių eiles, pirma jų - vaikai, antra - tėvai ir vaikaičiai, vėliau seneliai, provaikaičiai, broliai, seserys ir taip toliau.

Nesant pirmosios įpėdinių eilės, paveldi antrosios eilės įpėdiniai ir t. t. Taigi teoriškai, jei kitų įpėdinių nėra, mirusio asmens turtą gali paveldėti ir tolimesnis giminaitis", - teigė notaras M. Stračkaitis.

Bažnyčiai ar muziejui

Lietuvoje populiarėja praktika turtą palikti bažnyčioms, bendruomenėms, kilnioms iniciatyvoms.

Lietuvos notarų rūmų prezidentas M. Stračkaitis tikina, kad Lietuvoje testamento sudarymas - įprastas reikalas.

"Pastaruosius porą dešimtmečių, gerėjant gyvenimo sąlygoms ir plečiantis žmonių akiračiui bei sąmoningumui, testamentus vis dažniau sudaro ne tik senjorai, bet ir jauni žmonės, norintys žinoti, kad jų artimaisiais ir turtu netikėtos nelaimės atveju bus tinkamai pasirūpinta.

Manau, kad kiekvienam notarui ne kartą teko testamentu patvirtinti asmens valią, kai po mirties turtas atitektų bažnyčiai, labdaros fondui ar bendruomenei.

Kadangi testamentas yra viena geriausiai saugomų paslapčių, jokios statistikos tuo klausimu nerenkame ir negalime pateikti. Testamentas paviešinamas tik po asmens mirties. O viešumoje esame girdėję apie valstybei ar muziejams testamentu paliktas meno kolekcijas, mirusių menininkų kūrinius, bažnyčiai paliktą nekilnojamąjį turtą", - teigė M. Stračkaitis.

Gyvūnas paveldėtoju netaps

Iš užsienio žiniasklaidos kartais sužinome, jog neva garsūs žmonės savo turto paveldėtojais įvardija mylimus gyvūnus.

"Lietuvoje įstatymai nenumato galimybės savo turtą po mirties palikti mylimam šuneliui ar kitam gyvūnui.

Gyvuliai (pvz., avių ar karvių banda ar žirgas) bei naminiai augintiniai yra asmens turtas ir gali būti paveldimi įpėdinių.

Tačiau asmuo savo testamente gali išdėstyti prašymą įpėdiniui pasirūpinti jo augintiniais", - patikino notaras M. Stračkaitis.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder