Tačiau kibernetinio saugumo specialistai perspėja – jūsų vaikų nuotraukas gali panaudoti ne tik vagys, bet ir vaikų išnaudotojai.
„Prieš keletą metų atliktame tyrime Australijos mokslininkai nustatė, kad beveik pusė pedofilijos puslapiuose esančių vaizdų buvo paimti iš viešai prieinamų platformų, o JAV duomenys rodo, kad socialiniuose tinkluose prasideda net 82 proc. visų vaikų išnaudojimo nusikaltimų.
Ir tai toli gražu nėra visi pavojai. Viešai publikuotos mažylio nuotraukos vėlesniame amžiuje gali pakenkti jo psichosocialinei raidai ir netgi lemti nesutarimus su tėvais.
Tad, dalijantis vaiko atvaizdu socialinėje erdvėje, pirma reikėtų gerai pagalvoti ir bent jau susidėti tam tikrus saugiklius“, – pataria tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun.
Reakcijos leidžia pajusti ryšį
Vilniaus universiteto Psichologijos instituto lektorės, vaiko raidos ekspertės dr. Laurynos Rakickienės teigimu, tėvai savo vaikų nuotraukomis dalijosi nuo pat socialinių tinklų atsiradimo, tačiau tik pastaruoju metu pradėta daugiau kalbėti apie šią problemą, atliekant mokslinius tyrimus apie tokio elgesio motyvus ir pasekmes.
„Jau yra ir vartojamas terminas sharenting, žodžių „tėvystė“ ir „dalijimasis“ darinys. Paprastai socialiniuose tinkluose savo vaikų nuotraukomis daugiausia dalijasi tie tėvai, kurie jau ir iki susilaukiant vaikų buvo aktyvūs socialinių tinklų naudotojai.
Gimus vaikams, visas gyvenimas ima suktis aplink juos ir natūralu, kad kelionių, pramogų ar kitas nuotraukas, kuriomis dalytasi prieš tai, pakeičia nuotraukos, kuriose užfiksuota kasdienybė su vaikais.
Visą dieną dviese su mažu vaiku praleidžiančios mamos ar tėčio socialinės izoliacijos jausmas gali dar labiau sustiprinti šią tendenciją“, – pasakoja dr. L. Rakickienė.
Vaikų raidos ekspertė taip pat priduria, kad virtualioje realybėje sulaukiamos reakcijos, komentarai ir patiktukai po vaikų nuotraukomis leidžia jausti ryšį su kitais, taip pat gauti socialinį patvirtinimą, įvertinimą, kad esi geras tėtis ar mama. Šį poreikį didina šiais laikais tėvų patiriamas socialinis spaudimas ir jį lydintis neužtikrintumo jausmas.
Palengvina dalią nusikaltėliams
„Didžiausia problema yra ne tiek paties atvaizdo publikavimas, kiek tai, kad dėl socialinių tinklų veikimo specifikos ne visada pavyksta sukontroliuoti, kokių tiksliai vartotojų akis pasieks įkeltas kadras.
Vienas ar keli mūsų pažįstamų žmonių paspaudimai „Patinka“ užfiksuotą akimirką gali „nusiųsti“ dešimtims ar net šimtams gyvenime nematytų asmenų tiesiai į jų asmeninę naujienų juostą. Tai daliai jų atriša rankas planuoti seksualinius ar kito pobūdžio nusikaltimus“, – apie problemą kalba I. Bimbirytė-Yun.
Šiems nusikaltėliams net viena nuotrauka ar vaizdo įrašas gali suteikti daugiau informacijos, negu galvojame. Iš jų turinio dažnai galima nustatyti, kur vaikas gyvena, kokią mokyklą lanko, kaip jį vadina aplinkiniai, ir pagal tai vykdyti tapatybės vagystę ar net pagrobimą.
Pastaraisiais metais taip pat ypač populiarėja vadinamasis „skaitmeninis pagrobimas“, kai vaiko atvaizdas nelegaliai panaudojamas įvairių produktų reklamose, netikruose profiliuose ar pornografinio turinio filmuose.
Gali atsisukti prieš patį vaiką
Dr. L. Rakickienė pasakoja, kad Floridos ir Blumingtono universitetų tyrėjai 2022 m., apklausę socialiniais tinklais aktyviai besinaudojančius tėvus, nustatė, kad tėvai dalijimosi savo vaikų nuotraukomis nesureikšmina ir neskiria nuo dalijimosi kitomis nuotraukomis.
Taigi, tam tikra prasme jie yra linkę vaikų atvaizdus savintis, suvokti labiau kaip savo, o ne savo vaikų, virtualiosios tapatybės dalį.
„Vis dėlto reikia suprasti, kad tie atvaizdai yra vaikų ir paaugęs vaikas gali turėti savo nuomonę apie vienos ar kitos nuotraukos su jo atvaizdu viešinimą.
Iš tiesų jau užaugo karta vaikų, kurių kūdikystės ir vaikystės nuotraukomis tėvai aktyviai dalijosi socialiniuose tinkluose, ir kai kurie jau susiduria su iššūkiais.
Paaugliai ypač neigiamai vertina situacijas, kai tėvai dalijasi atvaizdais, kurie prieštarauja paauglių kuriamam įvaizdžiui, įskaitant nuotraukas, kurioje vaikas užfiksuotas komiškoje ar nemalonioje, gėdingoje situacijoje, atrodo emociškai pažeidžiamas“, – teigia vaiko raidos ekspertė.
Nenuostabu, kad, matydami per prievartą kai kurių įtakos formuotojų keliamą turinį apie vaikus ir jų pavyzdžiu sekančius kitus tėvus, į šią problemą dėmesį atkreipė ir politikai.
Prancūzijos parlamento žemųjų rūmų deputatas Bruno Studeris ką tik pateikė įstatymo projektą, kuriuo siekiama „garantuoti pagarbą vaikų įvaizdžio teisėms“, manydamas, kad tai yra „jų saugumo, gerovės ir vystymosi sąlyga“.
Jo manymu, jei negalime uždrausti tėvams skelbti savo vaikų nuotraukų internete, galime bent jau informuoti juos apie teises į atvaizdą ir būtiną teisę į savo palikuonių privatumą.
Kaip saugiai dalytis vaikų nuotraukomis socialiniuose tinkluose?
Visiškai pašalinti į socialinius tinklus įkeltos nuotraukos praktiškai neįmanoma, o jos pėdsakus internete galima aptikti, net ir praėjus keletui metų.
Dėl šios priežasties kiekvienas pasidalijimas kūdikio ar vaiko atvaizdu turėtų būti ypač apgalvotas ir lydimas įvairių skaitmeninių saugiklių aktyvavimo.
Visų pirma reikėtų įsitikinti, kad jūsų įrašus socialiniame tinkle gali matyti tik draugai, o tarp jų nėra nepažįstamų asmenų. Taip pat vertėtų dar kartą atidžiai peržvelgti nuotrauką, ar joje nėra gyvenamosios gatvės, lankomos mokyklos ar apnuoginto kūno apraiškų.
Prieš paspaudžiant nuotraukos įkėlimo mygtuką, naudinga ištrinti ir nuotraukos metaduomenis, kuriuose automatiškai išsaugoma kadro fiksavimo lokacija, laikas ir netgi tam tikra nuotraukos autoriaus identifikacija.
Akivaizdu, kad nuotraukos failą atsisiuntę nusikaltėliai iš metaduomenų gali išpešti daug pakenkti galinčios informacijos. „Android“ platformoje metaduomenis pašalinti padės „Photo Exif Editor“, o „iOS“ – „ViewExif“ programėlė.
Dr. L. Rakickienė ragina, prieš viešinant bet kurią vaiko nuotrauką, būtinai pagalvoti ne tik apie kibernetinio saugumo grėsmes, bet ir apie tai, kaip vaikas jaustųsi, jei, jam paaugus, draugai ir pažįstami ją pamatytų.
„Jei vaikas jau suvokia, kaip veikia socialiniai tinklai, tai derėtų jo ir atsiklausti, ar jis duoda leidimą nuotrauka dalytis. Šiuo atveju svarbu užtikrinti vaiko ar paauglio veto teisę, tačiau vaiko pritarimas dar nereiškia, kad dalytis saugu, vis dėlto tėvai yra suaugusieji ir gali geriau įvertinti situaciją.
Taip pat svarbu turėti omenyje, kad tėvai savo elgesiu virtualioje erdvėje rodo pavyzdį vaikams, tad jei norime, kad mūsų vaikai galvotų, kuo, su kuo ir kokiu tikslu dalijasi, turime pirmiausia tai daryti patys“, – apibendrina ekspertė.
Rašyti komentarą