Vaikų prokrastinacija: kodėl vaikai vengia, atidėlioja atlikti tam tikrą veiklą? Kaip galime jiems padėti?

Atostogauti yra smagu, nes daug laiko leidžiame darydami malonius dalykus, todėl, atėjus mokslo metų pradžiai, gali būti nelengva įsitraukti į mokymosi režimą ir naujas veiklas. Vaikai gali pradėti vengti, atidėlioti... Psichologijoje ši būsena vadinama prokrastinacija.

Prokrastinacija - tai elgesys, kai žmogus atidėlioja darbus ir užsiima nereikalinga veikla, kad pateisintų šį savo atidėliojimą. Tai nėra sutrikimas, o tiesiog išmoktas elgesys, viena iš vengimo formų. Svarbu tai, kad nekontroliuojama prokrastinacija gali tapti įpročiu visam gyvenimui.

Kodėl vaikai vengia, atidėlioja?

Pirmiausia atidėliojimas yra būdingas kiekvienam mūsų, tai žmogiška savybė. Tyrimai rodo, kad net 20 proc. populiacijos yra lėtiniai atidėliotojai. Deja, tačiau šie skaičiai vis auga, manoma, kad tam turi įtakos įvairios technologijos (išmanūs telefonai, kompiuteriniai žaidimai, socialiniai tinklai ir kt.).

Atidėliojama dėl daugelio priežasčių: tai vaiko suvokimas, kad jis negali kažko padaryti, jam nuobodu, nėra ir nebus taip, kaip jis nori arba nemato prasmės; baimės, nerimas ir kiti jausmai; aplinkos įtaka - informacijos stoka, minėtos išmaniosios technologijos, disciplinos ar gebėjimo planuoti stoka; prasta savijauta, miego ir dėmesio koncentracijos problemos, bazinių poreikių nepatenkinimas, pavojaus pojūtis, žemas energijos lygis; vaiko požiūris arba temperamentas - atsakomybės trūkumas, noras kontroliuoti aplinkinius nustatant savo taisykles ir pan., per didelis arba per mažas pasitikėjimas savimi, naudos nematymas, manipuliacijos (pvz., jeigu atidėliosiu, tai tėvai man ką nors pažadės nupirkti, kad padaryčiau); asmenybiniai ypatumai - prioritetai, darbo tempo ir mąstymo ypatumai, struktūros ar laiko trūkumas, atsitraukimas (pvz., palauksiu, kol reikalai susitvarkys), praeityje įvykusios nesėkmės, mažas susidomėjimas veikla; tinkamos darbo vietos, mokymosi priemonių ar įgūdžių trūkumas.

Galima kartu su vaiku aptarti prokrastinacijos priežastis ir bandyti jam padėti.

Labai svarbus ir tėvų auklėjimo stilius. Dr. Joseph Ferrari (DePaul universitetas), jau daugiau kaip 20 metų tyrinėjantis prokrastinaciją, teigia, kad atidėliotojai augo šeimose, kuriose tėvai emociškai šalti, reiklūs, t. y. būdingas autoritarinis auklėjimo stilius. Vaikai tokiu atveju neturi galimybės maištauti, taigi vienintelis būdas maištauti - tai atidėti atlikti veiklą, kurią tėvai prašo atlikti. Taip vaikai išmoksta atidėlioti ir vėlesniuose raidos etapuose patiria įvairių sunkumų.

Gera žinia ta, kad vaikų prokrastinacija tampa problema tik tada, kai ji persismelkia į visas vaiko gyvenimo sritis - vaikai atidėlioja namie, mokykloje, bendraudami su draugais ir kt.

Nuolatinis atidėliojimas kelia stresą, kas yra prokrastinacijos pasekmė, o ne priežastis. Tokia forma yra kenkiama sau.

Bet kokiu atveju atidėliojimas sukelia tarpasmeninius konfliktus, susijęs su neigiamomis emocijomis, stresu, žema saviverte ir žemu saviefektyvumu.

Kaip mokyti vaikus neatidėlioti?

Mes visi turime unikalų gebėjimą kontroliuoti savo vidines būsenas, mintis ir emocijas. Svarbu tai, kad vaikai dar tik mokosi savireguliacijos. Todėl Dr. Joseph Ferrari (DePaul universitetas), jau daugiau nei 20 metų tyrinėjantis prokrastinaciją, pataria tėvams apdovanoti vaikus, kurie kažką atlieka ankščiau sutarto laiko ir jokiu būdu nebausti už vėlavimą atlikti laiku.

Užtenka, kad vaikas atlieka 80 proc. siekiamo tikslo ir už tai vaiką apdovanoti. Vaikus turime išmokyti pasitikėti savimi, vertinti savo pačių galimybes padėdami jiems pajausti pasitenkinimą darant, o ne vengiant.

Mokant vaikus neatidėlioti, rekomenduojama:

• Turėkite realius lūkesčius vaiko atžvilgiu.

• Keiskite savo auklėjimo metodus vaikui augant (nesielkite su dvylikamečiu taip, kaip su trimečiu).

• Suteikite vaikui atsakomybes ir galimybę pasirinkti.

• Patys būkite pozityvūs, susireguliavę, nes vaikai modeliuoja tėvus; mokykite vaiką išsikelti tikslus, suskaidyti užduotį į smulkesnius etapus ir stebėti pažangą (pvz., sėkmių žurnalas).

• Būkite supratingi vaikui, kuris dar tik ieško savo tapatybės.

• Leiskite vaikui patirti nesėkmę ir taip pajausti savo elgesio pasekmes (t. y. nepulkite gelbėti).

• Konkretizuokite užduotis vaikui; anot Dr. Sean McCrea (Konstanz, Vokietija), paskutiniai prokrastinacijos tyrimai rodo, kad išvengti užduočių atlikimo atidėliojimo padeda užduočių pateikimas kiek galima konkrečiau, vengiant abstrakčių terminų (pvz., sakyti konkrečiai - „surink kamuolius“, o ne „sutvarkyk kambarį“).

• Būkite kūrybiški; jei susiesite reikiamą atlikti užduotį su vaiką dominančiomis sritimis, vaikas labiau įsitrauks.

• Pripažinkite, kad atidėliojimas nėra tinginystė; paprastai žmonės, kurie atidėlioja, yra labai užsiėmę dalykais, kurių jie neturėtų daryti.

• Atminkite, kad atidėliojimas yra išmoktas elgesys.

• Mokykite, apdovanokite, nebauskite.

• Vaiko noras mokytis yra glaudžiai susijęs su jo patiriama sėkme. Kiekviena vaiko patiriama sėkmė didina jo pasitikėjimą savimi, praplečia veiklos galimybes bei motyvuoja atlikti tam tikrą veiklą.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder