Dabar Čandrikai virš 30 metų ir ji užsiima prostitucija beveik 20 metų. Apie tai rašo BBC.
Nuo „dievų nuotakos“ iki prostitutės
Pietų Indijos Karnatakos valstijos valdžia pradėjo tyrimą, siekdama nustatyti žmones, kurie, kaip ir Čandrika (vardas pakeistas), pateko į sekso pramonę po to, kai buvo pašventinti devadasėmis.
Devadasi, arba „dievų vergai“, tradicija Pietų Indijoje atsirado prieš daugiau nei 1000 metų. Iš pradžių devadasės tarnavo šventyklose, garsėjo sakraliniu dainavimo ir šokio menu. Tačiau laikui bėgant, devadasės sistema vis labiau tapo panaši į įteisintos prostitucijos sistemą.
Nors draudimai devadasi tradicijai daugelyje Indijos regionų pradėjo galioti dar Indijai esant Anglijos kolonijai, Karnataka šią praktiką uždraudė palyginti neseniai – tik 1982 metais. Nepaisant draudimo, devadasi tradicija tebegyvuoja iki šiol.
Kaimuose devadasės gali gyventi su nuolatiniu vyru ir tuo pačiu priimti klientus. Tačiau daugelis jų persikelia į didelius miestus, pavyzdžiui, Mumbajų, dirbti viešnamyje.
„Negalėjau nei valgyti, nei miegoti“
Po pašventinimo Belgaume Čandrika grįžo namo ir gyveno visiškai įprastą gyvenimą. Tačiau po ketverių metų viena giminaitė pažadėjo jai surasti namų darbininkės darbą. Vietoj to, ji nuvežė Čandriką į pramoninį Sanglio miestą ir paliko dirbti viešnamyje.
„Pirmaisiais mėnesiais buvo labai sunku. Jaučiausi baisiai. Negalėjau nei valgyti, nei miegoti, – prisimena Čandrika. – Galvojau apie pabėgimą, bet pamažu susitaikiau su tuo, kas vyksta“.
Čandrikai tebuvo 19 metų. Ji turėjo minimalų išsilavinimą, menkai suprato hindi ir marathų kalbas – kalbas, kuriomis kalbama Sanglyje.
„Kai kurie klientai naudojo grubią fizinę jėgą, kiti – įžeidinėjo žodžiais. Nežinojau, kaip tai ištverti“, – tęsia Čandrika.
Viešnamio klientai buvo patys įvairiausi – nuo vairuotojų ir darbininkų iki studentų ir teisininkų.
Ten ji susipažino su savo partneriu – vietiniu sunkvežimio vairuotoju. Pora susilaukė dukters ir sūnaus. Visą tą laiką Čandrika dirbo viešnamyje, priimdama nuo 10 iki 15 klientų per dieną, o jos partneris prižiūrėjo vaikus.
Praėjus keleriems metams po antrojo vaiko gimimo, Čandrikos partneris žuvo automobilio avarijoje, ir ji grįžo į Belgaumą.
„Vyrai pas mus ateina ne tam, kad vestų“
Ne visos devadasės dirba viešnamyje, ir kai kurios iš jų visai nėra sekso darbuotojos.
23 metų pusseserės Ankita ir Šilpa gyvena kaimelyje šiaurės Karnatakoje. Kaip ir Čandrika, jos priklauso neliečiamųjų kastai, kuri Indijoje patiria didelę diskriminaciją.
Mokykloje Šilpa mokėsi tik metus ir būdama 20 metų buvo pašventinta. Ankita mokėsi maždaug iki 15 metų. Kai jai sukako 21 metai, tėvai surengė jai pašventinimo ceremoniją. Paskui žuvo jos brolis, ir tėvai privertė Ankitą tapti devadase.
„Mano tėvai pasakė, kad nori mane pašvęsti deivėms. Aš atsisakiau. Po savaitės jie nustojo duoti man valgyti“, – sako Ankita.
„Jaučiausi baisiai, bet sutikau dėl savo šeimos. Apsirengiau kaip nuotaka ir „ištekėjau“ už deivės“.
Ant kaklo Ankita nešioja šios sąjungos simbolį – vėrinį iš baltų perlų ir raudonų karoliukų.
Nei Ankitos motina, nei močiutė nebuvo devadasės. Šeima turi nedidelį žemės sklypą, bet jo neužtenka, kad pragyventų.
„Baiminamės, kad jei niekas nebus pašventintas, deivė mus prakeiks“, – sako Ankita.
Devadasės negali tuoktis, bet gali turėti nuolatinius santykius. Jų partneriai gali būti vedę kitą moterį. Ankita atmetė visus vyrų bandymus su ja suartėti ir uždirba apie 4 dolerius per dieną, apdirbdama laukus.
Šilpos gyvenimas susiklostė kitaip. Po pašventinimo ji pradėjo santykius su atvykusiu migrantu.
„Jis pas mane atėjo, nes žinojo, kad esu devadasė“, – pasakoja ji.
Kaip nutinka daugeliui devadasi moterų, partneris gyveno Šilpos namuose.
„Po kelių mėnesių pastojau. Per visą tą laiką jis man davė 3000 rupijų (35 dolerius). Jis niekaip nereagavo, kai pasakiau jam, kad laukiuosi, ir vieną dieną tiesiog dingo“.
Tuo metu Šilpa buvo trečią mėnesį nėščia ir jautėsi visiškai pasimetusi.
„Bandžiau jam skambinti, bet jo telefonas buvo išjungtas. Net nežinau, iš kur jis kilęs“.
Šilpa nesikreipė pagalbos į policiją.
„Vyrai pas mus ateina ne tam, kad vestų“, – sako ji.
Skurdas ir išnaudojimas
Daktarė M. Bhagjalakšmi yra vietinės ne pelno organizacijos „Sakhi Trust“ direktorė ir su devadasi moterimis dirba daugiau nei 20 metų. Pasak jos, nepaisant oficialaus draudimo, mergaičių pašventinimo deivėms ritualai tęsiasi.
„Kiekvienais metais užkertame kelią trijų ar keturių mergaičių pašventinimui devadasėmis. Tačiau dauguma ceremonijų vyksta slapta. Apie jas sužinome tik tada, kai mergaitė pastoja arba pagimdo vaiką“.
Bhagjalakšmi sako, kad daugelis moterų gyvena be elementarių patogumų. Jos blogai maitinasi, negauna jokio išsilavinimo ir bijo kreiptis pagalbos.
„Apklausėme 10000 devadasų Vidžajanagaros rajone. Mačiau, kaip į šią sistemą įtraukiamos mergaitės su negalia, aklos ir kitos pažeidžiamos moterys. Beveik 70 procentų iš jų neturėjo savo namų“, – pasakojo ji.
Intymūs devadasi partneriai dažnai atsisako naudotis prezervatyvais, o tai sukelia nepageidaujamą nėštumą ar ŽIV perdavimą.
Bhagjalakšmi skaičiavimais, maždaug 95 procentai visų devadasų priklauso neliečiamųjų kastai, likusios – genčių bendruomenėms.
Priešingai nei anksčiau, šiuolaikinės devadasės negauna jokios paramos ar pajamų iš šventyklų.
„Devadasi sistema yra tiesiog išnaudojimas“, – kategoriškai teigia Bhagjalakšmi.
Tradicijos atsisakymas
Kartą per metus devadasės suvažiuoja į Yellammos Saundatti šventyklos festivalį Belgaume. Jame dalyvauja tiek esamos, tiek buvusios tradicijos atstovės, tačiau vietos pareigūnai tvirtina, kad pašventinimo ritualai ten nevykdomi.
„Dabar tai yra baudžiamasis nusikaltimas. Festivalių metu iškabiname plakatus ir daliname brošiūras, kad įspėtume žmones, jog bus imtasi griežtų priemonių“, – sako Višvasas Vasanta Vaidja.
Vaidja yra Karnatakos valstijos parlamento narys ir Yellammos šventyklos valdančiosios tarybos narys. Interviu jis pareiškė, kad devadasi moterų skaičius smarkiai sumažėjo.
„Dabar mano rinkimų apygardoje gali būti nuo 50 iki 60 devadasų, – sako jis. – Niekas šventykloje neskatina pašventinimo devadasėmis“.
„Mes nutraukėme devadasi tradiciją ryžtingais veiksmais“, – tvirtina jis.
Paskutinis Karnatakos valstijos valdžios atliktas tyrimas 2008 metais parodė, kad moterų, pašventintų devadasėmis, skaičius viršija 46000.
Nauja karta
Sekso darbu uždirbti pinigai padėjo Čandrikai išbristi iš skurdo. Siekdama apsaugoti savo vaikus nuo stigmos, ji išsiuntė juos į privačią internatinę mokyklą.
„Visada jaudinausi dėl savo dukters, – sako Čandrika. – Kai jai buvo maždaug 16 metų, ištekinau ją už giminaičio, kad ji netaptų devadase kaip aš. Dabar ji gyvena su vyru“.
Šiuo metu Čandrika dirba NVO ir reguliariai tikrinasi dėl ŽIV.
„Senstu, po kelerių metų jau negalėsiu užsiimti sekso darbu“, – sako ji. Čandrika planuoja atidaryti parduotuvėlę, kurioje pardavinės vaisius ir daržoves.
Šilpa nori savo dukrai suteikti tinkamą išsilavinimą. Ji neigiamai vertina devadasi tradiciją.
„Noriu, kad tai liautųsi. Nesiruošiu savo dukters paversti devadase. Nenoriu palaikyti šios sistemos“, – sako ji.
Ankita sako, kad nori ištekėti ir pagaliau nusiimti perlų vėrinį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą