Vienas turtingiausių Lietuvos žmonių į teismą padavė LRT ir Indrę Makaraitytę: kaltina šmeižtu ir prašo atlyginti žalą

Verslininkas teisme bando įrodyti, kad viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ bei dvi žurnalistės paskleidė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, pažemino I. Udovickio garbę ir orumą, todėl turėtų tokius duomenis paneigti, pašalinti iš viešumos ir atlyginti padarytą žalą.

I. Udovickio ieškinys, portalo žiniomis, šiuo metu yra nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Karo kirvis tarp uostamiestyje gyvenančio verslininko ir žurnalisčių bei LRT buvo iškastas po to, kai LRT paskelbė keletą publikacijų apie tai, kad I. Udovickis 2019-aisiais, prieš savivaldos rinkimus, finansiškai rėmė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS).

Birių krovinių terminalas, kurio 70 proc. akcijų šiuo metu tiesiogiai ir per kitas bendroves priklauso I. Udovickiui, veikia Klaipėdos jūrų uoste, kurio vadovas Arvydas Vaitkus tais pačiais metais siekė Klaipėdos mero kėdės.

Publikacijose buvo aprašytos ir I. Udovickio verslo sąsajos su Krymu, o verslininkui taip pat užkliuvo I. Makaraitytės bei R. Simonavičienės pasisakymai feisbuke.

Prieš tai I. Udovickis buvo kreipęsis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą (ŽEIT), kuri LRT ir žurnalistėms pareiškė įspėjimą ir nurodė paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau vėliau administraciniai teismai panaikino dalį ŽEIT priimto sprendimo.

Pasibaigus bylai administraciniuose teismuose, bendrosios kompetencijos teismui buvo patikėta vertinti, ar LRT bei jos darbuotojos išties paskelbė melagingą informaciją, padarė žalą I. Udovickio garbei ir orumui, bei, jei padarė, kiek tokia žala verta.

Žalos dydį palieka spręsti teismui

I. Udovickio advokatė Kristina Čeredničenkaitė Alfa.lt teigė, kad ŽEIT priimtu sprendimu buvo pripažinta, kad informacija buvo pateikiama šališkai, nesilaikyta pagrindinių principų, tam tikros dalys buvo selektyviai išrinktos, nuslėptos, todėl į teismą kreiptasi dėl platesnio aspekto, nei tik melagingos informacijos pateikimas.

„Norime parodyti, kad ta visuomenės informavimo priemonė ir žurnalistės suplakė ir informaciją pateikė labai šališkai“, – sakė advokatė.

Anot K. Čeredničenkaitės, šioje byloje buvo žengta gan novatorišku keliu ir nenurodytas prašomos priteisti žalos dydis. Kokia žala padaryta, paliekama spręsti pačiam teismui.

„Tikslas nėra klientui pasipinigauti, einame tokiu gan eksperimentiniu keliu. Mes nesame nurodę jokios sumos, prašome, kad teismas tą sumą įvertintų taip, kaip jam atrodo.

Tai yra kažkiek naujas požiūris, bet mes tam ir esame, kad formuotume praktiką“, – sakė K. Čeredničenkaitė.

Anot advokatės, teismas neįžvelgė, kad ieškinys, nenurodžius galimos žalos dydžio, turėtų trūkumų ir priėmė tokį ieškinį nagrinėti.

Ieškinį vertina kaip spaudimo priemonę

Portalui nepavyko susisiekti su R. Simonavičiene, o LRT atstovė ryšiams su visuomene Miglė Savickaitė, pasiteiravus apie nacionalinio transliuotojo poziciją šioje byloje, pateikė lakonišką komentarą: „LRT su ieškiniu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti.“

I. Makaraitytė teigė, kad šioje byloje I. Udovickis iš esmės kelia tuos pačius klausimus, kuriuos kėlė ir kituose skunduose bei bylose, o pačią bylą vertina kaip verslininko spaudimą, kaip įrankiu naudojantis teisinėmis priemonėmis.

I. Udovickis apskundė LRT Tyrimų skyriaus tyrimus Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, taip pat Visuomenės informavimo etikos komisijai.

Skunduose I. Udovickis reiškė priekaištus dėl esą neteisingai pateiktos faktinės informacijos ir jo, kaip esą privataus asmens, teisių pažeidimo.