Vilties žinią skleidžia motociklais važiuodami 1000 kilometrų

Motociklininkų tikslas yra susivienyti, pabūti drauge, palaikyti ir paremti onkologinius ligonius, autizmo paliestus vaikus, jų artimuosius ir dalintis informacija apie Klaipėdoje jiems teikiamą pagalbą.

Pastaruosius dvejus metus žygis nevyko dėl pandeminių apribojimų, tačiau jo organizatoriai stengėsi rinkti paramą kitais būdais.

Šiais metais motociklų entuziastai vėl kviečiami kartu riedėti Lietuvos keliais vežant žinią apie „Vilties miestą“.

Startas - šeštadienio rytą prie Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centro, finišas sekmadienio vakarą ten pat.

"Važiuosime tradiciškai tūkstantį kilometrų, gal šiek tiek daugiau, dar papildomus 20 kilometrų - taip susidėliojo maršrutas.

Važiuosime per Tauragę, Vilkaviškį, Marijampolę, Alytų, sustosime Pivašiūnuose, nakvosime Vievyje.

Antrą dieną važiuosime link Anykščių, grįšime pro Kelmę„, - “Vakarų ekspresui" pasakojo žygio organizatorė Asta Mačiulaitienė.

Šiais metais žygyje, planuojama, dalyvaus per 120 žmonių, motociklų skaičius šiek tiek mažesnis.

Žygio dalyviai važiuoja keliomis kolonomis, grupėmis, tad vaizdas kelyje būna tikrai įspūdingas.

Žygyje dalyvauja ne tik Klaipėdos miesto ir krašto motociklų entuziastai, bet ir bendraminčiai iš visos Lietuvos.

Kai kurie žmonės, organizatorės teigimu, iš vakaro specialiai atvažiuoja į Klaipėdą, pavyzdžiui, iš Vilniaus.

Vien tam, kad ankstų šeštadienio rytą galėtų pajudėti su visa kolona, nuvažiuoti tūkstantį kilometrų, o vėlų sekmadienio vakarą, po finišo Klaipėdoje, važiuoti atgal į namus.

„Jiems iššūkis būna dar didesnis, nes tenka nuvažiuoti dvigubą atstumą, bet jie tai daro iš visos širdies“, - atsidavimu idėjai džiaugėsi pašnekovė.

Iš pradžių žvelgė įtariai

Pasak A. Mačiulaitienės, žygis pirmiausia svarbus dėl skleidžiamos informacijos, jog žmonės iš visos Lietuvos Šv. Pranciškaus onkologijos centre sergantieji onkologinėmis ligomis bei jų artimieji gali gauti labai reikalingos pagalbos.

"Stojame įvairiose vietose - aikštėse, prie prekybos centrų, kai kur mus pasitinka vienuoliai, kunigai, apsilankome bažnyčiose.

Tai nėra poilsinė kelionė, o labiau darbas, nes važiuojantys žmonės iš tiesų dirba dalindami skrajutes, rinkdami paramą", - sakė pašnekovė.

Žygio dalyviai ne tik kviečia žmones aukoti onkologijos centrui bei autistiškų vaikų stovyklai, bet ir patys prisideda finansiškai.

A. Mačiulaitienė prisiminė, kad pirmųjų žygių metu buvo sulaukiama įvairių reakcijų.

Kai kurie žmonės, išgirdę, kad ką tik nuo motociklo nulipę baikeriai prašo paaukoti pinigų onkologijos centrui, pagalvodavo, jog į juos taikosi kokie nors sukčiai.

Buvo tokių, kurie skambino į onkologijos centrą perspėti, kad kažkas jų vardu renka lėšas.

Tik išgirdę, kad ši akcija vyksta su centro žinia ir globa, žmonės nusiramindavo ir pradėdavo į motociklininkų žygio dalyvius žvelgti kitaip.

"Pirmaisiais metais mūsų važiuodavo vos keli motociklai ir žmonės į mus tikrai kreivai žiūrėjo, skambindavo į onkologijos centrą ir vienuolyną pasiklausti.

Metams einant žmonės mus priima tikrai šiltai. Jie ir remia, ir prisideda skleidžiant žinią, ir pabendrauja.

Matome, kad ir jiems tai yra svarbu. Sutinkame ir ligonių", - pasakojo A. Mačiulaitienė.

Ji atviravo, kad idėja rengti tokius žygius kilo tada, kai onkologijos centras buvo tik statybų brėžiniuose - norėjosi prisidėti prie kilnaus tikslo.

Pašnekovė patikino, kad visi žygių dalyviai yra labai šilti, nuoširdūs, užjaučiantys ir draugiški žmonės, kurie supranta, koks yra žygio tikslas, ir nori padėti.

"Mūsų žygis per visą Lietuvą juda kaip viena didelė šeima. Tai reikia patirti.

Tačiau šis žygis nėra vienintelis renginys, kai mes susiburiame.

Visa bendruomenė noriai padeda ukrainiečiams, atsiliepia į įvairius pagalbos prašymus, bendradarbiauja su vaikų namais.

Stengėmės padėti kuo galėdami ir pandemijos metu", - per keliolika metų suburta neabejinga bendraminčių bendruomene džiaugėsi A. Mačiulaitienė.

Pagalba susirgus - labai svarbi

Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centro vadovė Aldona Kerpytė išsakė nuoširdžią padėką už keliolika metų motociklininkų organizuojamą paramos rinkimą.

"Mes gyvename tik iš labdaros, o šiemet mums kiek sunkiau, nes gauname mažiau paramos. Dėl to mums brangus kiekvienas centas ir šios akcijos metu nešama žinia per visą Lietuvą apie tai, ką darome, ir apie būdus mus paremti.

Motociklininkų palaikymas, jų solidarumas prisideda prie pagalbos onkologiniams ligoniams„, - “Vakarų ekspresui" sakė A. Kerpytė.

Pasak jos, palaikymas ypač svarbus darbingo amžiaus žmonėms, susirgusiems onkologine liga, tiems, kurie augina mažus vaikus.

„Tai yra labai svarbu, nes suaugusiam žmogui kažkaip trūksta to dėmesio“, - nuomonę išsakė A. Kerpytė.

Kad būtų lengviau įsivaizduoti - pašnekovės teigimu, kasmet onkologinės ligos diagnozę išgirsta apie 18 tūkstančių suaugusių bei vyresnio amžiaus žmonių.

Onkologine liga susirgę žmonės, be fizinės ir psichinės sveikatos problemų, susiduria su daugybe kitų bėdų.

Jie praranda darbus, iškyla finansinių sunkumų, tačiau jiems išlieka atsakomybė už šeimos išlaikymą, vaikų auklėjimą, senelių priežiūrą ir t. t.

"Susirgus suaugusiam, darbingo amžiaus žmogui nukenčia visa šeima.

Labai svarbu nenusigręžti nuo to žmogaus, kuris galbūt laikinai ar visam laikui tampa neįgalus, ar yra priverstas palikti šiame pasaulyje savo šeimą", - apie pagalbos poreikį kalbėjo A. Kerpytė.

Šv. Pranciškaus onkologijos centras per metus suteikia pagalbą apie 6 000 žmonių.

"Reikia, kad žmogus nebijotų gydytis, išlaikytų viltį.

Bendradarbiaujame su gydytojais, visi kartu rūpinamės, kad žmogus kaip įmanoma ilgiau gyventų, pasveiktų, nepultų į neviltį, būtų drąsus ligoje", - apie centro misiją kalbėjo A. Kerpytė.

Šv. Pranciškaus onkologijos centras veikia nuo 2013 metų.