Vyro širdis neplakė 45 minutes: jis papasakojo, ką išvydo po klinikinės mirties

Teigiama, kad maždaug 10–20 proc. žmonių, patyrusių klinikinė mirtis, vėliau pasakoja apie neva patirtus išgyvenimus, susijusius su pomirtiniu gyvenimu. Vienas tokių atvejų – amerikiečio Mike'o McKinsey istorija. Pasak jo, jo širdis buvo sustojusi net 45 minutes.

Apie šią istoriją pranešė leidinys „Bored Panda“.

Susitikimas su Jėzumi ir pomirtinio pasaulio vaizdai

Mike'as McKinsey į ligoninę pateko dėl ūmaus apendicito. Jo teigimu, dar prieš suleidžiant narkozę jis pamatė, kaip į operacinę įžengė Jėzus.

„Jėzus praėjo pro operacinės duris“, – vėliau vyras pasakojo podkaste, kuriame buvo aptariami žmonių pasakojimai apie pomirtinius išgyvenimus.

Mike'as apibūdino Jėzų kaip fiziškai atrodantį žmogų, vilkintį baltais drabužiais. Pasak vyro, jo oda buvo tamsesnė, jis turėjo trumpą tamsiai rudą barzdą, banguotus plaukus ir tamsiai žalsvai mėlynas akis.

Vyras pasakojo, kad Jėzui priėjus arčiau, šis ištiesė ranką ir pasakė norintis atsakyti į jo maldą. Mike'as teigė tuo metu buvęs sutrikęs ir pagalvojęs, kad tikriausiai jau mirė, tačiau vis tiek paėmė jam už rankos.

Vėliau ši figūra esą nuvedė jį ant kalvos, apaugusios nepriekaištingai prižiūrėta tamsiai žalia žole. Vyras pasakojo, kad jo pojūčiai buvo itin sustiprėję – jis jautė kiekvieną žolės stiebelį.

Po kurio laiko ryški balta šviesa išsisklaidė ir prieš jį atsivėrė pastelinių spalvų vaizdas bei milžiniškas miestas, paskendęs rūke.

Pasak Mike'o, miesto centre stovėjo didžiulis auksinis kupolas su aukštais baltais bokštais be kryžių. Tolumoje jis matė kalną, apaugusį idealiai taisyklingais medžiais. Dangus švytėjo ryškiomis spalvomis, nors jame nebuvo saulės. Vėliau jį užpildė judančios šviesos juostos ir šilumos pojūtis.

Po to vyras teigė atsibudęs intensyviosios terapijos skyriuje.

Kaip tokius regėjimus aiškina mokslas?

Tyrėjai pastebi, kad panašių pasakojimų apie išgyvenimus klinikinės mirties metu yra nemažai. Mokslas turi keletą galimų jų paaiškinimų.

Ryški balta šviesa gali būti siejama su regos žievės veiklos sutrikimais dėl deguonies trūkumo, o ramybės ir euforijos pojūtį gali lemti smegenyse išsiskiriančios medžiagos, padedančios slopinti skausmą.

Mokslininkai taip pat kelia prielaidą, kad smegenys chaotišką neuronų aktyvumą gali paversti žmogui pažįstamais simboliais ir vaizdiniais. Todėl patiriami vaizdai gali būti susiję su žmogaus kultūra, patirtimi ar religiniais įsitikinimais.

Vis dėlto mokslas šiuo metu gali paaiškinti tik kai kuriuos fiziologinius tokių išgyvenimų mechanizmus. Jis negali galutinai patvirtinti ar paneigti, ką iš tiesų reiškia žmonių pasakojimai apie išgyvenimus klinikinės mirties metu.