Moteris gyvena nuolatiniame vidiniame dialoge. Jos kovos laukas – ji pati.
Hormonų svyravimai, savikritika, pastangos būti „pakankamai gera“, kova su kaltės jausmu, nerimu, aplinkinių lūkesčiais… Moteris gali būti išoriškai rami, tačiau jos viduje – tikra audra. Viduje vyksta nesibaigiančios kovos: dėl savęs priėmimo, dėl teisės būti pažeidžiama, dėl pusiausvyros tarp „privalau“ ir „noriu“.
Tai subtilus, bet labai išsekinantis karas. Nepastebimas, tačiau absoliučiai realus.
Vyras dažniau ieško kovos išorėje.
Pasaulis suvokiamas kaip arena: konkurencija, pasiekimai, rizika, kova dėl statuso. Jis lengviau įsitraukia į ginčus, peštynes, konfliktus. Ieško stiprių pojūčių, sporto, azarto, verslo – ten, kur yra galimybė pasijusti nugalėtoju.
Vyrui išorinis iššūkis – tai būdas susidoroti su vidine įtampa. Jis ne visada žiūri, kas dedasi jo viduje, jis veikia.
Šiedu karai skiriasi forma, tačiau vienodai išsekina.
Labai svarbu suprasti šį skirtumą. Svarbu nereikalauti iš kito išgyventi emocijas „savuoju būdu“. Vyras neprivalo jautriai reaguoti į kiekvieną tavo žodį. Moteris neprivalo „įjungti logikos“ tuo metu, kai ją kamuoja hormonų audra.
Kai pradedame pastebėti tas audras ir kur jos vyksta – viduje ar išorėje – mes nustojame kariauti vieni su kitais.
Mes pradedame tiesiog būti greta.
Už visų išgyvenimų ir nesusipratimų dažnai slypi artumo poreikis. O kartais artumas yra gyvybiškai svarbi vertybė. Vertybę reikia stiprinti, o kai ji sustiprėja, pasidaro ramiau. Jeigu nesuprantame, kas vyksta su partneriu, viskas pavirsta spėliojimais, kurie visiškai neveikia…
Pakanka vieną kartą pasakyti „noriu tave apkabinti, noriu būti su tavimi“, ir galima išvengti ilgai trunkančio konflikto ir priekaištų dėl to, kad „tavęs niekada nebūna šalia“.
Taip pat nepamirškime apie artumą su pačiais savimi, svarbu apkabinti ir patį save, būti sąžiningais su savimi, tada ir su partneriu bus lengviau.
Viskas susitvarko. Mes gimstame ne su visais mums reikalingais įgūdžiais ir sąvokomis. Visko galima išmokti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą