Vytautas Čepas: kai nebekontroliuoji savo elgesio - esi priklausomas
Su socialinių mokslų daktaru, rašytoju, Klaipėdos miesto garbės piliečiu kaip tik ir kalbame apie priklausomybių prigimtį, jų paplitimą visuomenėje, priklausomybių pasireiškimo požymius, efektyvią pagalbos sistemą nuo priklausomybių kenčiantiems žmonėms.
Kiek šiuolaikinėje visuomenėje išties aktualus žmonių priklausomybių klausimas?
Aktualus. Netgi labai aktualus. Nieko nėra pastovaus šiame gyvenime. Pasaulis keičiasi, todėl kiekvienu laikmečiu keičiasi ir priklausomybių formos. Supratimas apie žmogaus priklausomybes irgi kinta.
Gal galite paprastais žodžiais apibūdinti, kas yra ta priklausomybė ir kada ji pasireiškia?
Pačia bendriausia prasme žmogaus priklausomybes galima būtų klasifikuoti į chemines, elgesio ir psichologines priklausomybes. Tradicinėms priklausomybėms nuo seno priskiriama alkoholizmas, narkomanija, rūkymas.
Dabar priklausomybių supratimas išsiplėtė iki žmogaus elgesio priklausomybių. Kalbame apie situacijas, kai žmogus yra nebepajėgus kontroliuoti savo elgesio ir tai ima kenkti jo bei artimųjų žmonių sveikatai bei gerovei.
Kokie tai būtų pavyzdžiai?
Na, pavyzdžiui, žmogaus įnikimas į azartinius žaidimus. Pats lošimas kaip ir nežaloja žmogaus sveikatos, bet ilgainiui tai gali tapti įvairių depresijų ar net savižudybių priežastimi. Prasilošęs žmogus praranda visą savo turtą, įklimpsta į didžiules skolas. Tai paveikia, ne tik priklausomybę turintį žmogų, bet ir jo artimą aplinką - sutuoktinį ar sutuoktinę, vaikus.
Viena naujausių priklausomybių rūšių yra nomofobija. Tai yra priklausomybė nuo išmaniojo telefono. Žmogų apima didelis nerimas ir susierzinimas, jeigu jis ilgesnį laiką negali rankoje turėti telefono ir į jį įsikniaubti.
Dažniausiai tai yra jaunų žmonių priklausomybė. Gyvenu netoli Klaipėdos Uostamiesčio gimnazijos. Dažnai pro ją praeinu. Atkreipiau dėmesį, kad retai sutiksi moksleivį, kuris rankoje nelaikytų telefono ir „neskrolintų“. Kažkokia epidemija. Akivaizdu, kad toks besaikis vartojimas ilgainiui ima kenkti jaunų žmonių orientacijai, menkina jų socialinius įgūdžius.
Turbūt kartais ima stebinti ir kai kurių jaunų žmonių labai siauras akiratis?
Kaip tik šia tema - pusiau anekdotinė situacija. Einu aš kartą Kanto gatve ir matau - šalia medžio 3 vaikinai tarpusavyje kalbasi. Aišku, visi su telefonais rankose. Priėjęs paklausiau, ar žinote šalia kokio medžio stovite? Vienas sako - ąžuolas, kitas spėja, kad klevas. O trečias greitai pažiūrėjo į telefoną ir teisingai pasakė, kad liepa. Primityviai sakant, aplinką, kurioje žmogus yra, jis stengiasi pažinti ne iš pačios aplinkos per patirtis, bet iš internetinių duomenų.
Ir tai yra tapę ištisos kartos problema?
Yra mokslininkų nustatyta, kad istoriškai iki Z kartos žmonijoje vis didėjo kognityviniai (pažintiniai) gebėjimai. O vėliau jau prasidėjo regresas. Akivaizdu, kad sparčiai besivystančios naujos technologijos ima daryti įtaką žmonijos intelektui ir gebėjimams. Žmogaus smegenys vis daugiau savo funkcijų perduoda telefonams bei kompiuteriams.
Kokias dar galėtumėte išskirti naujai besivystančias priklausomybes šiuolaikinėje visuomenėje?
Jų tikrai daugėja. Pavyzdžiui - kompiuteriniai žaidimai. Be saiko žaidžiant kompiuterinius žaidimus labai prastėja žmogaus bendravimo įgūdžiai, traukiasi socialinis gyvenimas. Sutrinka tokių žmonių elgsena.
Pirkimo manija arba šopingas, taip pat yra elgesio sutrikimas. Nueina žmogus į parduotuvę nusipirkti nosinės, o nusiperka du naujus kostiumus. Ypač šis sutrikimas tampa vis labiau aktualus atsiradus internetinei prekybai. Dabar žmogus gulėdamas lovoje gali prisipirkti pilnus krepšius prekių. Ir, savaime suprantama, kai jam tokia galimybė yra ribojama, jis pradeda jausti diskomfortą.
Arba, pavyzdžiui, darboholizmas. Sakytum, gera priklausomybė. Žmogus negeria, nerūko, bet labai daug dirba. Jo gyvenimo kokybė labai sumenksta. Suyra socialiniai kontaktai. Jis nebepajėgia gyventi visavertiško gyvenimo ir nebemoka tuo gyvenimu džiaugtis.
Vyksta nuolatinė diskusija, kas efektyviau veikia kovoje su priklausomybėmis: draudimai ar švietimas?
Šie du kraštutiniai poliai neturi būti konfrontuojančios alternatyvos. Juos galima ir reikia derinti. Pagal intensyvumą ir intervencijos laipsnį kovoje su priklausomybėmis galima išskirti 3 aspektus: švietimas, draudimas ir gydymas.
Suprantama, kad švietimas turi būti paremtas pedagogine meistryste. O ribojimai ir draudimai - saiko matu. Gydyme svarbiausias dalykas yra mokslu ir medicina pagrįstos gydymo programos bei kompetencija.
Bus daugiau.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą