Žalos mažinimas: ar veikia?

Rugsėjo 18 d. LSMU Sveikatos psichologijos katedra ir Neuromokslų institutas organizuoja didžiausią Lietuvoje mokslinę-praktinę priklausomybių konferenciją „Priklausomybės valdymas per žalos mažinimo strategijas: klinikiniai, įrodymais grįsti sprendimai specialistams“. 

Žymūs Lietuvos ir užsienio lektoriai nagrinės žalos mažinimo koncepciją psichoaktyvių medžiagų vartojimo ir elgesio priklausomybių gydymo kontekste.

Šiandien žalos mažinimas apima platų priemonių spektrą – jis taikomas ne tik kai vartojamos psichoaktyviosios medžiagos, bet ir kai gydomos elgesio priklausomybės – azartiniai lošimai, perteklinis interneto ar socialinių tinklų naudojimas, kompulsinis pirkimas.

Psichoaktyviąsias medžiagas žmonės vartoja reguliuodami psichikos būsenas, kai „nepavežama“ ar reikia „atvėsti“. Norėdamas nusiraminti ir atsipalaiduoti, žmogus pasirenka sau tinkamas medžiagas. 

Panašiai naudoja ir tam tikrus elgesio modelius – lošia azartinius lošimus, piktnaudžiauja internetu ar socialiniais tinklais, kompulsyviai perka, persivalgo ar atlieka kitas veiklas, kurios laikinai padeda sureguliuoti emocinę būseną.

Deja, ne visiems pavyksta išlaikyti kontrolę ir „išlipti sausiems“ – tiek vartodami psichoaktyviąsias medžiagas, tiek žalingai elgdamiesi žmonės tampa priklausomi ir patiria rimtas pasekmes: bankrutuoja, netenka darbo, susiduria su santykių sunkumais, praranda draugus, skiriasi.

Pasaulyje sparčiai daugėja žmonių, kurie patiria depresiją ir nerimą, o greitas gyvenimo tempas ir kiti veiksniai skatina vartoti psichoaktyviąsias medžiagas. Kartu auga ir priklausomybes turinčių asmenų skaičius. 

Matydamas šias tendencijas, mokslo pasaulis vis daugiau dėmesio skiria žalos mažinimo principams.

Žalos mažinimas padeda žalingai vartojančiam ar priklausomybę turinčiam asmeniui patirti kuo mažesnę socialinę ir fizinę žalą, net jei jis toliau vartoja psichoaktyviąsias medžiagas. 

Nors visada siekiama visiškai nutraukti medžiagų vartojimą, anot JAV Nacionalinio narkotikų vartojimo instituto (NIDA) direktorės Nora Volkow, abstinenciją iš pirmo karto pasiekia vos keli procentai. Todėl svarbu pasitelkti visus metodus, kurie padėtų priklausomybę turinčiam asmeniui patirti kuo mažesnę žalą.

Jau didieji psichiatrijos ir psichologijos grandai Sigmundas Freudas ir Carlas Jungas samprotavo, jog priklausomybės ne gydomos, bet greičiau keičiamos kitomis veiklomis ar medžiagomis. Žalos mažinimas padeda žmogui rasti palankesnę alternatyvą su mažesnėmis neigiamomis pasekmėmis.

Prieš 15 metų buvo neįmanoma ramiai vaikščioti Vilniaus stoties ar Kirtimų rajonuose – visur buvo galima sutikti nuo heroino priklausomus asmenis. Šiandien jų nebesutinkama, nes Lietuva sėkmingai įgyvendino Metadono programą. 

Priklausomiems nuo heroino pasiūlytas metadonas panaikino norą vartoti kitas psichoaktyviąsias medžiagas, leido funkcionuoti visuomenėje, gyventi visavertiškesnį gyvenimą ir reikšmingai pagerino kriminogeninę bei infektogeninę situaciją šalyje.

Šiandien daugiausia dėmesio skiriama trims didžiosioms priklausomybėms – alkoholiui, nikotinui ir azartiniams lošimams. Mokslininkai ir praktikai įvairiai sprendžia šias problematikas taikydami žalos mažinimą. 

Net su geriausiomis intencijomis ir pažadais visuomenei, nugalėti alkoholio ir nikotino neįmanoma vien dėl priklausomų asmenų skaičiaus. Net skiriant milijardus eurų, neįmanoma aprėpti problemos masto. 

Strateginiai medžiagų vartojimo mažinimo planai siekia bent 30 metų į priekį. Būtent todėl žalos mažinimas tampa būtinybe.

Nikotinas: Didžiausią žalą daro ne pats nikotinas, bet degimo produktai cigarečių dūmuose. Vartotojai renkasi mažiau kenksmingas alternatyvas – elektronines cigaretes, kaitinamąjį tabaką, nikotino maišelius. 

Švedija – vienintelė šalis Europoje, pasiekusi nerūkančios šalies statusą – tai padarė ne drausdama, bet perorientuodama vartotojus į mažiau žalingas alternatyvas.

Alkoholis: Nesukurta saugios alternatyvos, todėl ribojamas alkoholio kiekis ir stiprumas, nustatomos „sausos dienos“, vartojamas nealkoholinis ar silpnas alus vietoje stipriųjų gėrimų. Sunkesniais atvejais skiriami medikamentai, kurie mažina potraukį ar sukelia diskomfortą pavartojus alkoholio.

Azartiniai lošimai: Reguliuojamas laikas, praleistas lošiant, ribojamos pralošiamos sumos, keičiami greiti ar aukštos rizikos žaidimai į ilgiau trunkančius. 

Ši priklausomybė vystosi nepastebimai, nesukelia fizinių abstinencijos simptomų, tačiau sukuria stiprų psichologinį potraukį ir atima elgesio kontrolę.