Žemė tai slėpė 500 mln. metų: mokslininkai po paviršiumi aptiko keistą signalą

Kas sukėlė šį keistą požeminį magnetinį signalą?

Pastaraisiais metais mūsų planeta vis labiau atskleidžia savo paslaptis. Seismologai po Žemės pluta, maždaug 640 km gylyje, aptiko milžinišką vandens telkinį, kuriame yra tris kartus daugiau vandens nei visuose paviršiaus vandenynuose kartu sudėjus. Taip pat buvo rastas slaptas „penktasis sluoksnis“.

„Tai aplink planetos branduolį esantis metalinis rutulys, kuris elgiasi visiškai kitaip nei kiti keturi sluoksniai. Į jūros dugną besidaužantis vandenynas sukuria „gausmą“, kurio neįmanoma išgirsti be specialiai sukurtos įrangos“, – aiškinama leidinyje.

Senovinė uoliena, paklūstanti saviems dėsniams

Geologai aptiko senovinę Ediakaro periodo uolieną, susiformavusią maždaug prieš 500 mln. metų. Ši uoliena yra unikali dėl ypatingo magnetinio elgesio, kuris jau seniai glumina geriausius geologijos protus. Tyrėjų komandos Maroke užfiksavo staigų planetos magnetinio lauko pokytį, įvykusį daugiau nei prieš 500 mln. metų.

Mokslininkų teigimu, šių magnetinio lauko pokyčių negalėjo sukelti tektoninių plokščių judėjimas. Palydovų duomenys ir ekspedicijos atskleidė, kad šios konkrečios uolienos tuo metu patyrė chaotiškus magnetinius pokyčius. Tai įrodo, kad Žemės magnetinis laukas niekada nebuvo visiškai stabilus.

Kaip šis tyrimas pakeitė supratimą apie senovės Žemę?

Tyrimas leidžia suprasti, kad magnetinė aplinka tuo metu tikriausiai buvo per daug chaotiška, kad palaikytų gyvybę. Periodas, prasidėjęs iškart po to, kai šios uolienos pasislinko, tapo gyvūnijos pradžia arba „Kambro sprogimu“. Nors kasinėjimai atskleidė daug paslapčių apie mus kaip rūšį, šis atradimas piešia kur kas audringesnį Žemės gyvavimo laikotarpį.