Žemėje formuosis naujas superkontinentas: žmonės gali to neišgyventi

Tyrimai parodė, kad Pangėja pradėjo skilti prieš 200 milijonų metų, o po panašaus laikotarpio žemynai vėl gali susijungti, rašo „Wion“. 2018 metais žurnale „Geological Magazine“ paskelbtame moksliniame straipsnyje pateikiami keturi galimi scenarijai, kaip tai galėtų įvykti.

1. Naujoji Pangėja

Ramiajame vandenyne susitrauks vandenyno baseinas, o Atlanto vandenynas plėsis. Amerika susidurs su Rytų Azija ir Antarktida, todėl susiformuos daugiausia Šiaurės pusrutulyje esantis milžiniškas sausumos masyvas.

Teritorijos netoli pusiaujo bus karštos ir sausos. Pakrančių regionuose iškris daug kritulių, tačiau žemyno gilumoje vyraus sausi orai.

Vis dėlto, kadangi sausuma drieksis į vėsesnes platumas, išliks vidutinio stiprumo pasaulinė vandenynų cirkuliacija ir poliarinių ledynų dinamika.

2. Aurika (superkontinentas)

Ramieji ir Atlanto vandenynai užsivers, suformuodami superkontinentą Auriką. Kadangi Ramiajam vandenynui yra apie 200 mln., o Atlanto vandenynui – apie 180 mln. metų, jie yra senesni už Indijos vandenyną, kuriam maždaug 140 mln. metų, todėl pirmiausia užsivers būtent šie du vandenynai.

Žemynų vidinės dalys suskils, o Žemės sausumos masyvai vėl susijungs į žiedą aplink pusiaują. Kadangi superkontinentas būtų išsidėstęs netoli pusiaujo, „tikėtina, kad ten būtų šiek tiek šilčiau ir galbūt sausiau nei dabartinėje Žemėje“, teigė Portugalijos Lisabonos universiteto tektonikos docentas Žuanas K. Duarte, iškėlęs Aurikos hipotezę.

3. Amasija

Pagal šį scenarijų užsivers Arkties vandenynas, o visi žemynai, išskyrus Antarktidą, pasislinks Šiaurės ašigalio link.

Visai sausumai susitelkus šiaurėje, Pietų pusrutulyje liktų beveik vien vandenynas, išskyrus Antarktidą.

Nelikus sausumos tarp skirtingų regionų, sutriktų vandenyno cirkuliacija, pernešanti šilumą nuo pusiaujo link ašigalių. Ašigaliai taptų dar šaltesni, o juos visus metus dengtų ledas.

4. Pangėja Ultima / Proksima

Atlanto vandenynas visiškai užsivers, nes susiformuos naujos subdukcijos zonos. Indijos vandenynas taip pat užsivers ir taps vidine jūra. Amerika susidurs su Azija.

Visi žemynai susijungs aplink pusiaują ir suformuos Pangėją Ultimą. Ji primintų didžiulį sausumos masyvą, žiedo forma juosiantį pusiaują.

Kuris superkontinentas greičiausiai pražudytų visus žmones?

Nors tiek Aurika, tiek Amasija reikštų kai kurių sausumos ir jūrų rūšių išnykimą, būtent Pangėja Ultima galėtų tapti pražūtinga žmonėms. Vidinės sausumos teritorijos būtų nutolusios tūkstančius kilometrų nuo vandenyno, todėl apie 90 proc. sausumos galėtų virsti karšta ir sausa dykuma.

Be to, Saulė laikui bėgant tampa vis ryškesnė, todėl planeta dar labiau įkaistų, ypač Pangėjos Ultimos vidinėse teritorijose. Atmosferoje taip pat padidėtų anglies dioksido kiekis dėl daugybės tektoninių judesių sukeltų ugnikalnių išsiveržimų.

Temperatūra galėtų siekti nuo 40 iki 70 °C, o tik apie 8–16 proc. Žemės sausumos liktų tinkama žinduoliams gyventi. Nesant pakankamai vėjo ir tvyrant didžiuliam karščiui, žmogaus organizmas nebegalėtų efektyviai atsikratyti šilumos.

Tai peržengtų fiziologinę žinduolių atsparumo karščiui ribą ir galėtų sukelti masinį jų išnykimą.

Gera žinia ta, kad nė vieno iš mūsų tuo metu jau nebebus – šis scenarijus galėtų išsipildyti praėjus daugiau nei 200 milijonų metų.

Tačiau iki to laiko galbūt jau prasidės naujas gyvybės ciklas, o naujos rūšys galės prisitaikyti prie visiškai kitokio pasaulio.