Žmonės, balandžiai ir Palanga

Jis su klubo nariais yra surengęs 26 balandžių parodas Palangoje, Lietuvos miestuose ir už jos ribų. Reinoldas balandžiais susidomėjo nuo 17 metų, kai tuo momentu gavo dovanų - mažą balandinę ir pirmą knygą apie balandžius.

Didžia dalimi jo dėka Palangoje vis dar gyvos balandžių auginimo tradicijos, jo suburti klubo balandininkai noriai dalijasi savo sukaupta patirtimi su mūsų kraštiečiais, jaunimu ir tais, kurie gyvena už Lietuvos ribų, rengia parodas, susitikimus, kurios sutraukia nemažai entuziastų, pristato unikalų pomėgį, pasakoja apie įvairiapusės veiklos galimybes. 

Palangos balandininkų klube yra 23 nariai iš Palangos, Klaipėdos, Kretingos, Gargždų, Telšių, Šilalės, Skuodo, Šilutės, Mažeikių, Kauno ir net Liepojos (Latvija), kurie augina balandžius aukštaskraidžius, sportinius ir dekoratyvinius, iš viso 16 balandžių veislių:

Klaipėdos aukštaskraidžius, Sportinius pašto, Perukinius, Šiaurės Kaukazo bijus, Baku aukštaskraidžius, Šiaulių baltasparnius, Povinius, Lietuvos fasoninius, Rostovo figūrinius, Satinetus, Kingus, Karaliaučiaus spalvotagalvius, Anglijos tiplerius, Liepojos baltauodegius, Bucharos burbulinius ir Uzbekų dvikuodžius.

Visuomeninė veikla įkvepia kūrybai, turiningam bendravimui. R. Liaudanskas taip pat yra Palangos kraštovaizdžio bičiulių klubo narys, floristinių puokščių parodų organizatorius, Europos dekoratyvinių paukščių ir naminių gyvūnų parodų Lietuvos delegacijos narys, atstovavęs Palangos kraštą Prancūzijoje, Danijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse.

Jo iniciatyva išleista knyga „Žmonės, balandžiai ir Palanga“ apie unikalią, pasaulyje vienintelę Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių veislę, Palangos balandininkų veiklą bei bendradarbiaujant su autoriumi Kaziu Girdžiūnu išleista knyga „Balandžiai, balandininkai, balandininkystė“ apie Lietuvos balandininkystės istoriją.

Prisiminimuose atgyja edukaciniai užsiėmimai, mokslinės konferencijos, bendros kūrybos parodos: vaikų piešinių paroda: „Skriskit, balti balandžiai“, pleneras su Palangos dailininkų asociacija „Po balandžio sparnu“, personalinė fotografijos paroda, paukščių paroda-konkursas:

„M. K. Čiurlionio ruduo“. 2009 m. gegužės 16 d. įgyvendinta Reinoldo idėja, kai per Palangos kurorto šventės atidarymą Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo proga nuo pajūrio tilto pakilo tūkstantis į dangų paleistų sportinių pašto balandžių. Balandžiai kaip taikos ambasadoriai nešė pasauliui žinią, jog Lietuva prie Baltijos jūros gyvuos dar ne vieną tūkstantmetį. 

Įkvėptas dailės mokytojo Vytauto Kuso nuo 2005 m. pradėjo kolekcionuoti balandžių statulėles. Pirma nupirkta statulėlė buvo iš Danijos, o kiekviena jų turi savo istoriją.

Balandis – taikos ambasadorius ir sektinas pavyzdys mums žmonėms, šie paukščiai poruojasi visam gyvenimui, kartu rūpinasi mažyliais, dalijasi lesalu ir taikiai sugyvena. Žinovui kilmingas balandis yra ne menkesnis turtas kaip ūkininkui arklys ar karvė. 

Ekspozicijoje yra įvairių pasaulio meistrų rankomis sukurtos ir fabrikuose ar manufaktūrose pagamintos balandžių skulptūrėlės, jos yra skirtingų dydžių ir medžiagų – porceliano, stiklo, gintaro, medžio, molio, metalo, nėrinių.

Skulptūrėlės yra iš JAV, Prancūzijos, Turkijos, Norvegijos, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Nyderlandų, Jungtinių Arabų Emiratų, Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, Šveicarijos, Izraelio, Škotijos, Čilės, Bulgarijos, Kazachstano, Kinijos, Indijos, Airijos, Belgijos, Suomijos, Italijos, Portugalijos, Danijos, Liuksemburgo ir Ukrainos.

Kolekcijose dekoratyvinių balandžių statulėlių šiuo metu yra jau virš 600 vienetų iš 30 pasaulio šalių. Kiekviena šalis skirtingai mato ir vaizduoja balandžius ir kiekvienas meistras turi savo stilių. Tuo balandis Reinoldui ir yra įdomus, todėl kolekcionuoja ne tik statulėles, bet ir atvirukus, pašto ženklus, plakatus, monetas, medalius, ženkliukus su balandžių atvaizdais. 

2019 m. sausio mėnesį vyko VI-oji paukščių ir gyvūnų paroda „Pet Show Lietuva“ Kaune. Jos metu agentūra „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo užregistravo Lietuvos rekordą – gausiausią 250 balandžių statulėlių rinkinį. Seniausia balandžio statulėlė, kuri pagaminta tarp 1896–1905 m., į Lietuvą atkeliavo iš JAV, kaip vienos šeimos relikvija.

Didžiausia yra 24 cm aukščio ir 2,12 kg svorio porcelianinė statulėlė iš Vokietijos. Mažiausia 4 cm aukščio alavinė ir 38 g svorio statulėlė atkeliavo taip pat iš Vokietijos. Šiuos eksponatus galima pamatyti Palangos viešbučio „Baltic Inn“ vestibiulyje esančiose stiklinėse spintose. Mažiausio svorio balandžio eksponatas – 1,48 g atkeliavo iš Italijos.

Dalis balandžių yra eksponuojami Palangos mini-galerijoje, esančioje centrinėje Palangos Vytauto gatvėje, šalia Nepriklausomybės aikštės ir didžiausio Lietuvoje muzikinio fontano. Balandžių statulėlių rinkiniai buvo eksponuoti Palangoje ir kituose Lietuvos miestuose.

Šių parodų tikslas – pristatyti savo draugams, palangiškiams ir miesto svečiams tik dalį per daugelį metų surinktų balandžių statulėlių rinkinio. O didžiausias Reinoldo tikslas ir svajonė – pirmąjį Lietuvoje balandžių muziejų įkurti Palangoje. Toks muziejus yra Vokietijoje, Niurnbergo mieste.

Organizuojamomis parodomis, aktyvia visuomenine veikla Reinoldas Liaudanskas su Palangos balandininkų klubu garsina Palangą Lietuvoje ir užsienyje. Kaip pats Reinoldas kalba apie Palangą ir balandžius:

„Visų pirma, tai mano gimtas miestas. Čia gimiau, čia augau, baigiau mokyklą, čia dirbu. Džiaugiuosi, kad parodomis, kuriose dalyvauju, garsinu Palangą“, o balandis – taikos ambasadorius ir meilės simbolis.“ Reinoldą Liaudanską kaip ir balandį galima vadinti Taikos ambasadoriumi.

Palangos klubo valdybos narys, atsakingas už tarptautinius ryšius Robertas Trautmanas

Nuotraukos – Lietuvos fotomenininkų sąjungos nario Vitalijaus Janušonio