77-erių metų senjoras Ignas savo santaupas skiria aktyviam laisvalaikiui: „Reikia gyventi taip, jog paskutinę sąskaitą apmokėtų vaikai“

Jis kelis kartus į savaitę žaidžia tenisą, vasaromis šturmuoja golfo aikštynus, žiemos metu – lekia į kalnus slidinėti ir laikosi principo, kad sukauptas santaupas reikia leisti, nes paskutinę sąskaitą apmokės vaikai.

Kaip ir kiekvieną šeštadienį, „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovus prie ekranų kvies senjorų norus pildanti laida „Pirmi kartai. 60+“, kurioje dalinamasi ne tik senjorams aktualia šių dienų informacija, bet ir unikaliomis istorijomis, kurių herojai, laužydami mitus apie savo amžių, išpildo ilgai kauptas svajones ir pasiryžta išbandyti dalykus pirmą kartą savo gyvenime.

Šios savaitės herojus – 77-erių metų Ignas Grigaras, kuris laidos kūrybinę komandą pasitiks kadaise veikusio avalynės fabriko „Lituanica“ generalinio direktoriaus kabinete, kuriame senjoras praleido ne vieną dešimtmetį.

„Šis kabinetas įkurtas apie 1965-1970 metus, autentiškas liko iki šių dienų, tai ir buvo, ir yra mano darbo vieta, šitų buvusios gamyklos-fabriko pastatų priežiūra“, - pasakos senjoras.

Net 25-erius karjeros metus Ignas organizavo nekilnojamo turto pastatų projektavimus ir taip prisidėjo prie modernių parduotuvių atsiradimo mūsų šalyje. Kalbėdamas apie savąjį darbą, vyras mini ne tik sukauptus džiugius prisiminimus, bet ir patirtą neišvengiamą stresą bei įtampą, su kuria tvarkytis jam šiandien padeda aktyvus sportas.

„Stresas bei įtampa labai atsiliepia ir su amžiumi tikrai jauti ir nemigas, ir apmąstymus apie darbą. Tačiau man su tuo tvarkytis padeda sportas.

Du-tris kartus į savaitę žaidžiu tenisą, žiemos metu – slidinėju, o vasaromis jau 15 metų kaip žaidžiu golfą, kuris išties leidžia atsipalaiduoti.

Šios sporto šakos nėra pigios, bet visa ta darbinė praeitis leido susitaupyti ir dabar belieka leisti pinigus. Kažkas yra pasakęs, kad reikia gyventi taip, jog paskutinę tavo sąskaitą apmokėtų vaikai. Senjorai turi sukaupę pinigų, tik ne visi juos leidžia, o aš stengiuosi išleisti“, - savo filosofija dalinsis Ignas.

Nors senjoras nieko sau negaili, neišpildytų svajonių jis vis dar turi. Pasirodo, jo neišbandyta sfera – kulinarija, o didžiulis noras – išmokti ko nors naujo maisto gaminime.

„Norėčiau prisiliesti prie kulinarijos. Norisi kažką išmokti specifinio valgio gamyboje. Dabar moku labai gerai išvirti kiaušinį bei pašildyti dešrelę, bet labai norėtųsi pabendrauti, pažiūrėti, kaip šitas darbas yra atliekamas profesionaliai“, - savo norus išsakys Ignas.

Būtent todėl su herojumi šio šeštadienio laidoje susitiks kulinarinių knygų autorė, TV laidų vedėja Ilona Juciūtė, kuri pakvietusi pas save į svečius, Igną pamokins, kaip lengvai ir greitai pasigaminti makaronų lizdelius su mėsos kukulaičiais.

Antroje laidos dalyje, kalbančioje apie žiūrovams aktualias temas, pirmoji jų leisis į uostamiesčio gatves pakalbinti praeivių, ką jie žino apie taisyklingą žaizdų dezinfekavimą.

Atšilus orams, įvairūs sužeidimai tampa nuolatiniais palydovais, tereikia vieno nelaimingo atsitikimo ar traumos ir mažas nubrozdinimas gali tapti rimta žaizda.

Pasak gatvėje sutiktų žmonių, vienos populiariausios priemonės dezinfekavimui – vandenilio peroksidas arba spiritas, tačiau gydytojai siūlo tokias priemones pamiršti. Nors jos turi antiseptinių savybių, kai kalbama apie žaizdų priežiūrą, jos gali pridaryti daugiau žalos nei naudos.

„Naudojant peroksidą, jisai veikia ne tik mikrobus, juos išvalydamas, tačiau jis taip pat veikia ir sveikąsias ląsteles jas nužudydamas. Naudodami peroksidą mes ne vien išvalome žaizdą, mes pakenkiame odai, organizmui, taip sudarydami sąlygas žaizdai negyti ar gyti ilgiau.

Alkoholis irgi turi panašų poveikį kaip peroksidas, jisai suardo žaizdos imuninę sistemą ir žudo gyvybingus audinius, kurie leistų žaizdai sugyti“, - laidoje teigs abdominalinės chirurgijos gydytojas Jonas Jurgaitis.

Absoliučiai visoms žaizdoms, nesvarbu kokio pobūdžio, būtina naudoti antiseptines priemones, kurios apsaugotų nuo bakterijų ir užtikrintų pakankamą drėgmės kiekį, reikalingą žaizdos gijimo skatinimui.

Viena iš rekomenduojamų veiksmingų ir saugių priemonių yra povidono jodas „Betadine“, kuris priešingai nei jodo tinktūra, yra pagamintas ne alkoholio pagrindu, todėl nedirgina odos.

Tačiau aplenkiant traumas, kita opi problema gyvenant Lietuvoje – vitamino D trūkumas. Todėl nenuostabu, jog šaltuoju metų sezonu, vis daugiau žmonių traukia saulės ieškoti į šiltus kraštus. Ne išimtis ir močiute-influencere save vadinanti senjorė Natalija Dzičkancienė.

„Neseniai grįžau iš Tenerifės, kur šilta ir smagu. Kai nuskrendi į tokius kraštus, nuotaika pakyla iškart. Tačiau grįžusi pasidairau vitamino D analizes ir nesvarbu, kad buvau ten, kur beprotiškai daug saulės, vis vien šį vitaminą reikia vartoti papildomai“, - pasakos senjorė.

Trūkstant vitamino D, silpnėja raumenys ir imunitetas, vyresni žmonės susiduria su retėjančiais kaulas, didesne jų lūžių rizika, todėl papildomai vartojamas vitaminas D padeda palaikyti normalų kalcio įsisavinimą.

Organizmas vitamino D gauna dviem būdais – odoje veikiant saulės spinduliams arba pasisavinus iš maisto. Deja, suvalgyti reikiamą dienos kiekį nebūtų taip paprasta.

„Pagrindinis vitamino D šaltinis yra jūrinė žuvis, kurios reikėtų suvalgyti kiekvieną dieną po 100 gramų, bet tai nėra įmanoma kiekvienam, todėl vitaminą D galima gauti naudojant maisto papildus, pavyzdžiui, tokius kaip „Rexsavit“. Šie yra liposominės formos, kas gan naujas dalykas, ypatingai Lietuvoje.

Tai tam tikra transportavimo priemonė, jog ta medžiaga patektų į reikiamą organą ir būtų efektyviai panaudojama. Mūsų skrandis, veikiamas įvairių rūgščių, gali sunaikinti išgertą kapsulę kartu su maisto medžiagomis, o su liposomų forma mes turim apsaugą“, - teigs vaistininkė Laura Vanagaitė.

Laida „Pirmi kartai. 60+“ – puikus įrodymas, kad troškimui mėgautis gyvenimu amžiaus ribos nėra. Vedėjos Lauros Balčiūtės kalbinami senjorai, jų pirmi kartai bei aktualiausios naujienos – šeštadienį, 17 val., tik per „Lietuvos ryto“ televiziją.“