Andrius Tapinas: „Pilietiškumas nėra pareiga – tai savanaudiškas interesas gyventi geriau“

Išgyvename „choleros“ metą

Tam, kad galėtume aktyviai veikti, reikia suprasti mūsų gyvenamą laikmetį, o jis yra kupinas nestabilumo, netikrumo ir nuolatinių pokyčių. A. Tapinas priminė seną kinų posakį – savotišką prakeiksmą, kuris išsipildė: „Kad tu gyventum įdomiais laikais!“ Anot jo, dabartinė karta būtent į tokią epochą ir ateina.

„Nežinau, ar jus labai nudžiuginsiu pasakęs, kad jūs ateinate gyventi į pačius įdomiausius įmanomus laikus vienoje iš įdomiausių valstybių. Negana to, kad mes turime geopolitinius konfliktus aplink mus, tokią šiek tiek keistesnę valdžią, kuri nelabai supranta, kaip valstybėje tvarkytis, prie to dar prisideda pasaulinių technologijų, kaip dirbtinio intelekto, progresas, ekonominė krizė. Ateinate tikrai į įdomius laikus, į vadinamąjį choleros metą“, – kalbėjo A. Tapinas.

Pasak jo, jaunoji karta gyvena precedento neturinčio informacinio pertekliaus sąlygomis. Socialiniai tinklai – nuo „Instagram“ iki „TikTok“ – ne tik konkuruoja dėl dėmesio, bet ir formuoja skirtingus pasaulio suvokimo būdus. Tokiomis sąlygomis lengva atsiriboti ir manyti, kad politika ar visuomeniniai procesai tavęs neliečia. 

A. Tapinas pabrėžė, kad tokia laikysena nėra nauja – ji būdinga daugeliui kartų, tačiau šiandien jaunimas ypač neaktyvus rinkimuose, nors turi gerokai daugiau galimybių pasiekti informaciją nei bet kada anksčiau. „Paskutiniuose rinkimuose Lietuvoje dalyvavo labai mažas procentas jaunų žmonių – 35 proc. Jaunimas nesidomi politika, neina balsuoti, nors visą informaciją pasiekti šiais laikais yra daug lengviau, nei buvo prieš 20 metų, kai apie politikus galėjai sužinoti tik iš laikraščio ar žinių, o kas skaito laikraščius, kai tau yra 19 metų?“ – kalbėjo visuomenininkas.

Kaip gerą informacijos prieinamumo pavyzdį jis pateikė plačiai viešojoje erdvėje aptartą politiko Remigijaus Žemaitaičio kelionės į Niujorką istoriją. Šis įvykis, tapęs daugybės memų ir parodijų objektu, parodė, kad politinis gyvenimas jaunimui iš tiesų nėra toks tolimas, kaip gali atrodyti, politika priartėjo prie jaunimo.

Tačiau, pasak A. Tapino, čia ir slypi paradoksas – politika tapo lengviau pasiekiama ir suprantamesnė, bet jaunimo aktyvumas rinkimuose vis dar išlieka mažas. „O kai jaunimas lieka pasyvus, sprendimus už juos priima kiti, dažnai vyresnio amžiaus gyventojai, išrenkantys valdžią, kuri vėliau ketverius metus priima įstatymus ir sprendimus, tiesiogiai veikiančius kiekvieno žmogaus gyvenimą, net jei iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad „manęs tai neliečia“.“

Lietuvoje labai stiprus „skruzdėlės efektas“

Kalbėdamas apie pilietiškumo svarbą, A. Tapinas ragino neužsikrėsti abejingumu. Pasak jo, vienas pavojingiausių dalykų yra užsidaryti savo asmeniniame rate ir manyti, kad visuomeniniai procesai neturi jokios įtakos mūsų kasdienybei. Kita vertus, pabrėžė jis, negalima smerkti žmonių už tai, kad jie pirmiausia rūpinasi savo asmeniniu gyvenimu – studijomis, darbu, finansiniu stabilumu ar asmeniniais pomėgiais. 

Natūralu, kad paprastų žmonių interesai dažnai atsiduria aukščiau visuomeninių klausimų, nes būti abejingam yra patogu: nereikia papildomai domėtis, gilintis, ginčytis ar prisiimti atsakomybės. Tačiau ilgainiui toks komfortas tampa pavojingas, nes kartu su juo stiprėja ir įsitikinimas, kad vienas žmogus vis tiek nieko nepakeis.

Priešingai, anot A. Tapino, realūs pokyčiai gimsta iš daugybės mažų, individualių iniciatyvų. Šį reiškinį jis apibūdino kaip „skruzdėlės efektą“, kuris signalizuoja apie pilietiškumą.

„Mes gyvename labai geroje valstybėje, nes pas mus šis efektas puikiai veikia, kai daugelyje kitų valstybių – neveikia. Mes, darydami didžiausius lėšų rinkimo Ukrainai projektus, surenkame po 6–10 mln. eurų. Ne dėl to, kad kažkoks dėdė atėjo ir įmetė tris milijonus, o dėl to, kad šimtai tūkstančių žmonių į fondą įdeda po kelis eurus ir ateina į protestus, palaiko aktyvizmą, pilietiškumą“, – kalbėjo visuomenininkas, aktyvus Ukrainos paramos akcijų iniciatorius A. Tapinas.

Aktyvi visuomenė – didžiausia kliūtis priešui

Tęsdamas šią mintį, pranešėjas kalbėjo ir apie protestus dėl žodžio laisvės. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip siauras klausimas, aktualus tik žurnalistams. Tačiau jis priminė, kad žodžio laisvės ribojimai didėja palaipsniui, todėl galiausiai paliečia visus.

Kaip pavyzdžius žurnalistas minėjo Europos Sąjungos valstybes – Vengriją, Slovakiją, Lenkiją, kuriose demokratinės vertybės ir žodžio laisvė susiduria su vis didesniais iššūkiais.

„Pilietiška valstybė, kurioje jauni ir vyresni žmonės yra aktyvūs, yra peilis priešui. Ir jei jūs bent sekundei suabejojote, ar mes turime priešų – mes tikrai turime amžiną priešą ir vienintelis būdas tai pamiršti yra nutraukti santykius su Lietuva, emigruoti. Bet jeigu jūs siejate savo gyvenimą su šia šalimi, nereikia tikėtis, kad Rusijoje taip greitai pasikeistų procesai, ji taptų demokratine valstybe ir mes galėtume palaikyti draugiškus santykius“, – kalbėjo visuomenininkas A. Tapinas.

Jo teigimu, priešiškos jėgos aktyviai siekia silpninti pilietiškumą, skatinti nuovargį ir didinti nusivylimą valstybe. Todėl nedalyvavimas rinkimuose, nesidomėjimas politika taip pat yra priešo įtaka, kuri tampa platesnio informacinio karo dalimi.

Pilietiškumo piramidė

Klausytojams A. Tapinas pristatė ir savotišką pilietiškumo piramidę. Jos pagrindas – minimalus pilietiškumas: mokesčių mokėjimas, nevogimas, sistemos neapeidinėjimas. Aukščiau yra buitinis pilietiškumas – įsitraukimas į bendruomenę, rūšiavimas, pagarbus elgesys. 

Aukštesniuose lygmenyse – dalyvavimas protestuose, finansinis prisidėjimas prie paramos akcijų, ilgalaikis bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis ir savanorystė.

„Savanorystė yra viena geriausių investicijų į save. Jei jūs įstoję į universitetą neatrasite laiko ir noro kur nors savanoriauti, tai labai daug prarasite“, – pabrėžė A. Tapinas.

Aukščiausias pilietiškumo lygmuo (lyderystė), anot visuomenininko, pasiekiamas tada, kai žmogus viešai gina savo poziciją, inicijuoja pokyčius, telkia kitus ir prisiima atsakomybę už savo idėjas.

„Nors kilimas aukštyn šioje pilietiškumo piramidėje nėra lenktynės, bet tempas yra kaip „Formulėje“. Jokia karta dar neturėjo tokio tempo kaip jūs ir jokia karta dar nebuvo pasiruošusi tokiam tempui, ir jūs tai galėtumėte geriausiai išnaudoti“, – sakė nuomonės formuotojas.

Pranešimą jis baigė kvietimu kiekvienoje krizėje matyti galimybę. Pilietiškumas iš esmės yra racionalus savanaudiškumas, t. y. kiekvieno iš mūsų noras gyventi geriau – saugesnėje, laisvesnėje ir teisingesnėje valstybėje.

„Jeigu mano valstybė bus geresnė, laimingesnė, laisvesnė, jei joje bus mažiau nelaimingų žmonių, jeigu mano valstybėje bus labiau laikomasi įstatymų, jeigu mano valstybėje žmonės labiau sveikinsis, aš toje valstybėje gyvensiu geriau“, – apibendrino A. Tapinas.