Edita, ko gero, Lietuvoje viena pirmųjų pradėjote garsiau kalbėti apie kvepalų "dėvėjimo" kultūrą. Kas jus paskatino tai daryti?
Lietuvoje parfumerijos gaminių ir kvepalų pasiūlos įvairovė yra itin plati, nuolat auganti.
Galiu drąsiai teigti, kad per daugmaž 20 metų į mūsų šalies rinką įvežta kvepalų visiems skoniams bei poreikiams - nuo geidžiamiausių aukštosios parfumerijos kūrinių ir konceptualių autorių drąsių eksperimentų iki neaiškios kokybės padirbinių, paskatinusių užsisukti kvepalų "atpilstymo" į atomaizerius - vadinamų "dalybų" - pusiau legalius versliukus.
Galime didžiuotis, turėdami Lietuvoje kuriamą ir gaminamą, pasaulinėse parfumerijos parodose mūsų šaliai atstovaujantį lietuviškos autorinės parfumerijos prekės ženklą, įgaunantį pripažinimą Europoje, Japonijoje bei už Atlanto.
Visame šiame kontekste lietuviai yra tikrai išprusę, reiklūs bei aktyvūs kvepalų vartotojai, nuolat ieškantys naujienų, tendencijų, informacijos.
Gvildenančių parfumerijos istorijos, kultūros, kvepalų kaip socialinio reiškinio temas šiame pasiūlos gausybės kontekste nėra daug.
Per pastaruosius kelerius metus socialinius tinklus gausiai užpildę kvepalų apžvalgininkais save vadinantys influenceriai dažniausiai teikia tiesiog reklaminio pobūdžio rekomendacijas, nesigilindami į parfumerijos "dėvėjimo" etiketą bei kultūros pažinimą.
Suprantama, kad kai kvepalų pasiūla ir naudojimas tokie gausūs, o poreikis ne tik kvepėti, bet ir save kuo ryškiau reprezentuoti yra toks didelis, kvepėjimas tampa reiškiniu, įgaunančiu hiperbolizuotas formas.
Nežinodami kvepinimosi etiketo, sukūrėme perteklinio parfumerinio triukšmo ir nepamatuoto siekio save kuo ryškiau išreikšti kvepalais isteriją.
Kalbant paprasčiau - nežinodami kvepinimosi etiketo, neįvertindami nevienareikšmiško poveikio aplinkai, sukūrėme perteklinio parfumerinio triukšmo ir nepamatuoto siekio save kuo ryškiau išreikšti kvepalais isteriją.
Rinkti ne rinkodarinio pobūdžio informaciją, ją sisteminti, konstruoti patyrimines pažintines edukacijas parfumerijos bei kvapų kultūros temomis pradėjau pastebėjusi tokios informacijos poreikį tarp konceptualius kvepalus ir subtilią aromato išraišką mėgstančių parfumanų.
Taip pat kasdien bendraudama su parfumerijos gerbėjais, pirkėjais ar tiesiog smalsuoliais, išgirdau vis dažnėjančius nusiskundimus ne vietoje, ne laiku besiplaikstančiais sunkiais kvapų šleifais, parfumeriniu triukšmu ir "terorizmu".
Taip susidėliojo viena pirmųjų edukacinių temų "Kvepalų garderobas, etiketas, mitai, faktai ir netikėtumai". Kartais dėl didesnės intrigos prie šio pavadinimo pridedu "Ką apie tave tyliai šnabžda ir garsiai išplepa tavo kvepalai".
Kaip ir minėjote, mūsų šalies rinka siūlo labai gausų parfumerijos gaminių pasirinkimą, bet atrodo, kad kvepinimosi srityje vis dar esame analfabetai? Ar situacija pamažu gerėja?
Manau, normalu, kad visuomenė, ilgą laiką jautusi kvepalų ir kitų prestižo, prabangos, saviraiškos, mados ir pan. produktų nepriteklių, išsiugdo šiems produktams ypatingą emocinį poreikį.
Net visiškai pasikeitus aplinkybėms - išaugus rinkai, pirkimo pajėgumams, pasirinkimų geografijai - parfumeriją romantizuojame, fetišizuojame, akcentuojame.
Rinkodara čia suvaidina lemiamą vaidmenį, rasdama žodžius bei vaizdus, kviečiančius mus kuo garsiau pranešti pasauliui apie savo brangų, prabangų, madingą, trokštamą pirkinį.
Visa tai yra neabejotinai puiku, nes parfumerijos industrija ir kvapų komponavimo menas be vartotojo simpatijų tiesiog sunyktų.
Tik būtų tobula, jei parfumerinio etiketo ir subtilios kvapų kalbos suvokimas susibalansuotų su reprezentavimosi troškimu. Šiandien čia matau lėtą, bet nuoseklų progresą.
Kokias pagrindines kvepinimosi klaidas pastebite jūs pati ir kokius nusiskundimus dažniausiai girdite iš aplinkinių.
Perteklinis sunkios, lipnios, iš stambių, lėtai degraduojančių molekulių sukonstruotos parfumerijos naudojimas ne vietoje ir ne laiku - tai, ko gero, universalus paklydimas vartojant kvepalus.
Nepakankama atida atskirti, kuris aromatas kokiai aplinkai dera komplimentariai. Kvepalų ir metų laiko aštrus disonansas.
Nekreipimas dėmesio į aplinkinių nedrąsias pastabas apie "kvepalų triukšmą" (nurašant tai pavydui ir netaktui). Galima būtų vardinti gausius kvepalų debesis lėktuvuose, restoranuose, ligoninėse, kine ir t. t. su viltimi, kad etiketas bei empatija galiausiai taps parfumerijos vartojimo įpročiais.
Ar galėtumėte įvardyti, kokios yra pagrindinės kvapo "dėvėjimo" kultūros taisyklės?
Mūsų dienomis norėčiau rekomenduoti tiesiog saikingiau kvepintis. Ir atsigręžti į parfumerijos gaminių charakterių bei pobūdžių įvairovę.
Be gatves nepertraukiamai šluojančių kvapo šleifų, tirštų parfumerinių ekstraktų, madingų ir nuobodulį keliančių kompozicijų, yra daugybė įdomios, netikėtos, ekspresyvios, subtiliai išraiškingos, stebinančios įvairių koncentracijų parfumerijos. Mums belieka tik atidžiau rinktis.
Nėra didelio skirtumo tarp kvepinimosi etiketo ir bendrų etiketo taisyklių. Paprastas pavyzdys - jei jau visi supratome, kad teatre spektaklio metu garsus telefono skambutis žiūrovų salėje yra blogo tono ženklas, netrukus suprasime, kad "garsiai skambantys", nesaikingai panaudoti ir teatro aplinkai nederantys kvepalai reiškia tą patį.
Viename interviu minėjote, kad kvepėti tyliai, intymiai, subtiliai bus prestižas, o "vilkti" šleifą paskui save bus pripažinta vulgariu elgesiu. Patarkite, kaip pasiekti tą "tyliai ir subtiliai". Ar siekiant kvepintis neiššaukiančiai pakanka žinoti, kiek kvepalų reikia naudoti. O gal visgi yra tokių kvepalų, kurių ir vienas lašelis palieka paskui save šleifą.
Stebėdami mados istoriją, matome pačių įvairiausių asmeninio reprezentavimosi bei saviraiškos būdų, estetinė išraiška įvairuoja nuo aukščiausios ekspresijos, su absurdu besiribojančio manierizmo iki subtiliausių minimalistiškų sprendimų.
Kraštutinis rokoko stiliaus įmantrumas Liudviko XV dvare ir Coco Chanel (Koko Šanel) maža juoda suknelė; hipių eros spalvingi, gėlėti, rytietiškais elementais praturtinti, laisvo stiliaus drabužiai ir pabrėžtinai brutalūs, specialiai antiestetiški pankų subkultūros kostiumai - būtų galima dar ilgai vardinti priešpriešas, kai estetikos suvokimas visuomenėje įgaudavo priešingas formas.
Aiškus pastebimumas, aktyvus pozicionavimasis kvepalais ir "šleifo efektas" parfumerijoje mūsų dienomis vyrauja jau tikrai netrumpą laikotarpį ir, kas dėsninga mados istorijoje - sukelia nuobodulį, persisotinimo jausmą ir kardinalių pokyčių poreikį.
Kvepalų tendencijų specialistai numato, kad netrukus ir avangardinės, ir masinės parfumerijos lentynose bei pozicionavime matysime vis daugiau raginimo kvepėti "kuo arčiau odos" ir aromatą transliuoti tik artimiausiai prisileidžiamiems asmenims, "šnabždėti", o ne "rėkti" savo kvepalais. Ir tai yra normali industrijos reakcija į vartotojo poreikius bei siekis sudominti "atšviežintu" požiūriu.
Pamažu artėja elegantiško santūraus kvepinimosi era, kurią paįvairins labai meniškų, netipinių, netikėtų ir visiškai individualizuotų pasirinkimų apraiškos.
Kalbant apie rekomendacijas šiandienai, siūlau stebėti, kokios koncentracijos parfumerinį gaminį naudojate.
Pavyzdžiui - odekolonas (eau de cologne) ir tualetinis vanduo (eau de toilette) yra skirti ne tiek kvepinimuisi, kiek atsišviežinimo efektui, naudotini ant tekstilės (drabužių) šiltuoju metų sezonu.
Parfumuotas vanduo (eau de parfum) ir kvepalai (pure parfume) yra aukštesnės ir aukštos koncentracijos parfumerinis produktas, kuriuo dažniausiu atveju kvepiname savo odą, ir čia patartina ypač paisyti saiko.
Kokiomis progomis ir kada galima kvepintis itin išraiškingais, ilgą šleifą paliekančiais kvepalais.
Dažnai išgirstu tokį klausimą ir dažnai prajuokinu atsakymu - šleifus naudoti ten, kur būsite visiškai vienas atviroje aplinkoje, lauke.
Suprantama, šiek tiek ironizuoju, nes kad ir ką sakytume, išraiškingus ekspresyvius kvepalus renkamės dėmesiui atkreipti, o ne slapta mėgautis.
Parfumerijos tendencijų futuristai teigia, kad ilgi sunkūs aromatinių molekulių šleifai tampa nuobodaus, pernelyg standartinio pasirinkimo ir nekorektiško elgesio sinonimu.
Kaip ir minėjau, parfumerijos tendencijų futuristai teigia, kad ilgi sunkūs aromatinių molekulių šleifai jau sparčiai traukiasi nuo prestižo klasės pjedestalo ir tampa nuobodaus, pernelyg standartinio pasirinkimo ir nekorektiško elgesio sinonimu.
Beje, tai nereiškia, kad ekspresyvūs kvepalai turi visiškai dingti iš mūsų lentynų, juk yra nemažai vartotojų, tiesiog mėgstančių tokio pobūdžio parfumeriją.
Išraiškingi, dėmesį atkreipti reikalaujantys kvepalai puikiai dera ten, kur renkamės išraiškingą, dėmesį atkreipti reikalaujančią aprangą - teminiuose vasaros festivaliuose, naktiniuose muzikos ir šokių klubuose, karnavaluose ir panašiuose teatrališkuose, nestandartiniuose renginiuose.
O kada iš viso nerekomenduotumėte kvepintis? Pavyzdžiui, ar mandagu kvepintis einant pas gydytoją?
Gydymo įstaigos yra ta vieta, kur kvepintis nevertėtų arba, jei kvepalai jums padeda ištverti nelengvas situacijas (juk į ligonines, poliklinikas patenkame ne dėl smagumo), - naudoti ką nors švaraus, šilto, subtilaus, empatiško.
Įdomu, kad ne vienas virtuvės šefas privačiame pokalbyje yra išreiškęs nuostabą ryškiai ir nesaikingai prisikvepinusiais lankytojais, ypač atvykstančiais į maisto ir / ar gėrimų degustacijas.
Ekspresyviai kvepiantys parfumerija svečiai ne tik trukdo aplinkiniams, bet, užgoždami erdvę sintetinėmis molekulėmis, atima ragavimo pojūčio pilnatvę iš savęs pačių.
Edita, o kaip nepasiklysti kvapų pasaulyje ir išsirinkti tinkamiausius kvepalus. Juk neretai nutinka ir taip, kad kvepalų parduotuvėje išsirenkame patinkantį kvapą, nusiperkame, bet po kurio laiko paaiškėja, kad tas kvapas mums visai nepatinka.
Nepasiklysti tokioje pasiūlos įvairovėje nėra paprasta. Verta paisyti keleto labai racionalių rekomendacijų: prieš renkantis kvepalus, turėkite viziją, kokioje aplinkoje, kokiomis aplinkybėmis juos "dėvėsite" ir kokią žinutę siekiate šiuo kvapu transliuoti (siūlyčiau nekreipti dėmesio į rinkodarines rekomendacijas); rinkitės aromatą ramiai, neskubėdami, turėkite po ranka vandens buteliuką ir tarpuose neuostykite kavos pupelių (placebo efektas!), geriau išeikite iš prikvepintos aplinkos įkvėpti gryno oro; uosdami kvepalus, susikoncentruokite būtent į aromato emociją ir žinutę, nes bandymai dekonstruoti kvapą "natomis", aplinkinių patarimai bei nuomonės ir kt. trikdžiai aktyviai blaško olfaktorinį (uoslės pojūčio) dėmesį.
Vieni labai prisiriša prie kvapo ir metų metais gali kvepintis vienais ir tais pačiais kvepalais. Kiti sukaupia didžiules kvepalų kolekcijas. Kuriai grupei priskirtumėte save? Kiek kvepalų buteliukų rastume jūsų namuose?
Kvepalų flakonų namuose turiu gausiai, didžioji jų dalis kvepinimuisi nenaudojami. Tai - mano darbo priemonės, tyrinėjimų ir nuolatinio smalsaus mokymosi objektai.
Nemaža dalis flakonų yra mano atstovaujamų autorinės parfumerijos prekės ženklų kūriniai, kuriuos nepavargstu tirti, nes privalau šias kompozicijas kuo išsamiau pristatyti vartotojams.
Didelis atradimo džiaugsmas ir privilegija yra tyrinėti visiškai naujus, dar neprezentuotus, ką tik iš autorių kūrybinių laboratorijų atkeliavusius kūrinius.
Turiu nedidelę, savo malonumui surinktą, o dabar - ir edukaciniuose susitikimuose naudojamą klasikinių, vintažiniais tapusių kvepalų miniatiūrų kolekciją.
Atskiro paminėjimo verta "dekonstrukcijų" lentyna, kurioje rikiuojasi buteliukai su atskiromis aromatinėmis molekulėmis ir sintetiniu būdu atkurtais vyno aromatų puokščių kvapais.
Šiuos kvapiuosius produktus naudoju edukacijai "Kvepalų konstrukcijos ir dekonstrukcijos. Viešas ir slaptas aromatinių molekulių gyvenimas", kurią noriai užsisako ne tik parfumerijos gerbėjai, bet ir tiesiog smalsūs žmonės.
Įdomu, kokie kvapai jums pačiai labiausiai patinka? Kvepinatės kasdien ar tik tam tikromis progomis?
Manau, kad mano požiūris į kvapus ir kvepalus dėl ilgametės patirties šioje srityje yra nutolęs nuo tipinio hedonistinio "patinka / nepatinka". Man nepaprastai smalsu ir įdomu patirti kuo įvairiausius kvapus bei kvepalus.
Mane domina kvapo kompozicijoje užkoduota istorija, kvapas, kaip komunikavimo medija, kaip kognityvinis potyris, suteikiantis ir tam tikrą emociją, ir peno apmąstymams. Įprastai kvepinimuisi naudoju nepretenzingą, švarią, minimalistinę, bet originalią, "nenunešiotą" kompoziciją.
Visada kreipiu dėmesį, kokiame kontekste būsiu ir kokią žinutę aplinkai noriu subtiliai ištransliuoti.
Mane domina kvapo kompozicijoje užkoduota istorija, kvapas, kaip komunikavimo medija, kaip kognityvinis potyris, suteikiantis ir tam tikrą emociją, ir peno apmąstymams.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą