Astrologinį žmogaus žemėlapį galima narplioti lyg detektyvą

Esama žmonių, kurie jokių sprendimų nepriima be būrėjos patarimo. Dvasinių praktikų literatūra - tiesiog ant bangos.

Beprotiškai sparčiai tobulėjant technologijoms, pasak astrologų, nepavyks aplenkti tik likimo. „Sakyčiau, likimo nereikia nugalėti. Jį reikia kurti, būti savo gyvenimo kūrėju.

Astrologinis žemėlapis nėra kažkas fatališko. Jame yra užkoduotos mums reikalingos pamokos. Taip, vieniems tos pamokos gali būti sudėtingesnės, kitiems - lengvesnės, malonesnės“, - sako žinoma uostamiesčio astrologė Violeta Liaugminienė.

Sunku patikėti, bet astrologija patvirtina, kad žmogus, kuriam lemta nuskęsti, nemirs nuo kokios nors ligos, o gimus tą pačią dieną su įžymybe neverta tikėtis panašaus likimo.

Šių laikų visuomenė vis labiau domisi savo vidiniu pasauliu, nes sunkiai randa gyvenimo prasmę. Atrodytų, kad ankstesnėje visuomenėje, prieš kelis šimtus metų, tai buvo paprasčiau.

Gal šiandienos žmonės suprato, kad sudėtinga išgyventi vien siekiant sotumo, gerovės, tačiau... Gal pasinėrimas į dvasines praktikas turtingų žmonių nuobodulio padarinys?

Turbūt girdėjote, kad mes gyvename jau visai kitoje epochoje, kuri vadinasi Vandenio era.

Joje gyvensime per 2 000 metų. Vandenyje didžiausia gyvenimo žemėje prasme tampa žmogus, jo sąmonė, asmenybės vystymasis, įvairios technologijos, kad ir tokios kaip dirbtinis intelektas.

Taigi žmonijos vystymosi fokusas pereina nuo materijos į sąmonės vystymą. Aišku, kadangi gyvename materialiame pasaulyje, tai rūpinimasis šiuo klausimu nedings, bet nebebus toks aktualus.

Tai, kad laikas lekia daug greičiau, pastebi daugelis. Žmogaus sąmonė dabar turi apdoroti didžiulius srautus informacijos, ko anksčiau nebuvo.

Todėl, kad žmogus išgyventų, suspėtų su laiku, jis turi greičiau vystytis, mokytis, tobulėti, kitaip - atsiliks.

Žmogaus psichika, nervų sistema turi adaptuotis, prisitaikyti prie naujų sąlygų, net prie naujo pasaulio su naujom energijom. Ir čia dvasinės praktikos tampa geru pagalbininku, tačiau jos turi tapti tik savirealizacijos įrankiu, bet jokiu būdu ne tikslu.

Dvasiniame pasaulyje yra ir daugybė povandeninių akmenų. Juk tikrųjų vertybių, tokių kaip išmintis, besąlyginė meilė, nenusipirksime jokiuose dvasiniuose retrituose. Ir dvasingumas tampa preke ar net verslu.

Violeta, kodėl daug žmonių, sakančių, kad astrologija, o ypač bendrinėmis astrologinėmis prognozėmis visiems zodiako ženklams, jie netiki, tačiau net didžiausi skeptikai slapčia tai paskaito... Negi tikėti astrologija kažkas gėdingo?

Kai žmogus neturi aiškiai suformuotų nuostatų, pasaulėžiūros, kas ta astrologija, tuo labiau kai dar šiandien universitetų psichologijos studijose sakoma, kad tai šarlatanizmas, tad atvirai kalbėti apie astrologiją, išėjus iš astrologo konsultacijos, nors žmogus jaučiasi tarsi rentgenu peršviestas, kitiems tai pasakyti reikia drąsos.

Prisimenu, kaip prieš daugelį metų labiau žinomi visuomenėje klientai, prašydavo, kad juos įleisčiau ne per paradines duris, kad niekas nepamatytų.

Turėjau tokią patirtį, kai klientė po konsultacijos nustebusi, kaip tiksliai nupasakojau apie ją ir jos likimą, atvirai dalinosi savo išgyvenimais ir išeidama dėkojo, kad gavo daug atsakymų.

O kitą dieną teko pietauti vienoje kavinėje, tačiau ji manęs nematė, nors sėdėjo šalia ir su savo bičiule dalinosi vakarykštės konsultacijos įspūdžiais.

Minėjo, kad buvo nustebusi, kaip tiksliai jos gyvenimo įvykiai atitiko. Pašnekovė pradėjo šaipytis iš jos, kad ji tokia naivuolė, patikėjo, sakė, turbūt apie tave ta astrologė žinojo, pasidomėjo.

Juk nesąmonė ta astrologija. Ir toji mano klientė pritarė - „na, suprantu, kad tai vėjai“. Gaila, kad aš neišdrįsau prieiti ir paklausti, kodėl ji taip dviveidiškai elgiasi...

Vedu astrologijos mokymus daugiau nei 28-erius metus. Anksčiau mokiniai pasakodavo, kad būdavo nedrąsu pasakyti, jog jie mokosi astrologijos, kad kiti to nesupras.

Dabar mano studentai drąsiai apie tai kalba. Bet, kaip sakote, kažkas tame yra gėdingo. Taip, jaunoms sieloms yra gėda kalbėti tikėjimo klausimais, bijoma, kad pasmerks.

Kalbėti apie savo pasaulėžiūrinius dalykus išties reikia drąsos. Dabar, mokydami savo studentus, mes daug dėmesio kreipiame į pasaulėžiūrą, stengdamiesi, kad bet kokioje diskusijoje pas mus studijavusieji galėtų diskutuoti tiek su dvasiškiais, tiek su mokslininkais, mokėtų apginti savo nuomonę.

Astrologija nuo seno buvo pasaulėžiūros sistema, jau prieš 7 000 metų kėlusi klausimą, iš kur atsirado gyvybė žemėje, iš kur atsiranda sielos ir kur jos keliauja.

Keletas zodiako ženklų skundžiasi, kad jau gal dešimtmetį visuotinai prieinamos astrologų pranašystės jiems nežada nieko gero. Ar gali taip būti? Ar iš tiesų vieni zodiako ženklai gali būti sėkmingesni nei kiti?

Tai netiesa, taip negali būti. Pavyzdžiui, paimkime Jupiterio planetą. Kas metai ji keičia poziciją ir per dvylika metų kiekvienam zodiako ženklui būna ir palankių, ir nepalankų metų.

Taigi, Jupiteris laimės duoda kiekvienam ženklui, tačiau kiek žmogus moka jos pasiimti ir kiek jis karmiškai nusipelnęs gauti jo malonės, čia jau kitas klausimas.

Taip, vieni zodiako ženklai yra laikomi sėkmingesni, kiti mažiau sėkmingi. Pavyzdžiui, Šaulys laikomas laimės kūdikiu, nes jį valdo Jupiteris - didžioji laimės planeta.

Tačiau kiekvienam zodiako ženklui yra numatyti namų darbai. Šauliui, kad būtų sėkmingas, reikia turėti gerą išsilavinimą, pozityviai žiūrėti į gyvenimą, mokytis gerbti kitus ir pačiam gyventi taip, kad būtų pavyzdžiu kitiems. Tada Jupiteris apdovanos sėkme.

Kitas ženklas, kurį daugelis astrologų laiko sudėtingiausiu - Skorpionas. Jam reikia išmokti nugalėti sunkumus, kiekvienoje problemoje įžvelgti galimybę, išmokti susitvarkyti su savo jausmų pasauliu, savo aistromis. Tada sėkmė bus garantuota.

Taigi, nėra nė vieno blogo ženklo, visi turi gyvenimo suteiktą galimybę būti laimingi.

O kaip su gimusiais ties dviejų ženklų riba? Kaip žmogui teisingai įvardyti savo zodiako ženklą?

Trys pirmi ir trys paskutiniai zodiako ženklo laipsniai duoda tokią mutaciją, kad bus jaučiamos ir kito arba prieš tai esančio ženklo savybės.

Kad galėtume pasakyti, jog šitas žmogus yra tam tikro ženklo visavertis atstovas, turi būti bent trys planetos tame ženkle, kuriame yra Saulė

Pažįstu mamą, kuri sako, kad jos sūnus gimė kone tą pačią dieną kaip žinomas ir daug pasiekęs žmogus, tad ji tiki, kad panašiai seksis ir jos atžalai. Ar tai tiesa?

Nuvilčiau šią mamą. Nebent jie abu gimę tą pačią dieną, tais pačiais metais, tą pačią valandą ir tą momentą jų geografinės koordinatės buvo tos pačios (juokiasi).

Ar galima nugalėti savo likimą, astrologines prognozes? Ar būna, kad žmogus sukaupia visas pastangas, veikia priešingai žvaigždžių nulemtam likimui ir įvykiai jo gyvenime vyksta priešingai, nei rodo žvaigždės?

Sakyčiau, likimo nereikia nugalėti. Jį reikia kurti, būti savo gyvenimo kūrėju. Astrologinis žemėlapis nėra kažkas fatališko. Jame yra užkoduotos mums reikalingos pamokos.

Taip, vieniems tos pamokos gali būti sudėtingesnė, kitiems - lengvesnės, malonesnės. Tai priklausys nuo praėjusių gyvenimų sielos įdirbio.

Gyvenimas - panašus į mokymąsi mokykloje ar universitete. Jei atliekame namų darbus - rezultatai bus puikūs. Jei neatliekame - patys kalti!

Tad ir turint sudėtingą horoskopą galima nugyventi gražų gyvenimą, o turint sėkmingą horoskopą bus lengviau, tačiau jei žmogus nedirbs su savo gyvenimo programa, nėra garantijų, kad žvaigždės jam visada lems sėkmę.

Esama žmonių, kurie negali nieko patys nuspręsti. Visus savo sprendimus jie nori aptarti su būrėja, astrologe ar pan. Gal tai atsakomybės nusimetimas? O gal būtinybė? Ar turite tokių klientų? Gal pati pagal žvaigždžių išsidėstymą patikrinate savo sprendimus?

Taip, žmonės, kurie sunkiau apsisprendžia, išties dažniau ateina pas astrologus. Tačiau kita dalis klientų yra tie, kurie pamatė, kad pasitvirtina astrologinės įžvalgos, kad jiems padėjo pasirinkti laiką laukiamam įvykiui ar tiesiog padaryti teisingą pasirinkimą.

Atsakomybė vis tiek tenka klientui. Astrologas juk nepasako, kaip elgtis, tik praplečia matymo lauką. Pavyzdžiui, žmogus renkasi laiką vestuvėms, aš susakau datas, kurios astrologiškai palankiausios, ir apibūdinu kliento pasirinktą datą. Ką jis pasirinks - priklauso nuo jo.

Atsakomybė vis tiek tenka klientui. Astrologas juk nepasako, kaip elgtis, tik praplečia matymo lauką.

Pati visus pasirinkimus darau atsižvelgdama į astrologiją. Įmonei - Astropsichologijos institutui - įkurti palankaus laiko laukiau porą metų.

Tačiau būna, kad nėra galimybės pasirinkti, reikia daryti sprendimą. Pavyzdžiui, planavome pirkti namą: kai atradome savo erdvę, patinkantį namą, laikas nebuvo itin palankus. Reikėjo rizikuoti: arba pirkti, matant kad lauks kapitalinis namo remontas (per mano Mėnulio planetą, kuri simbolizuoja namus, ėjo Saturno aspektas, kuris išsilaiko apie metus ir parodo, kad įsikūrimas truks ilgai), arba atsisakyti.

Man matant į priekį tokį tranzitą, įsikėlus į namą nebuvo didelio šoko, kad paliksime tik namo sienas, o viską teks keisti.

Aš kaip psichologė-psichoterapeutė tokių dalykų niekaip nenumatyčiau, tokių technikų nėra. O astrologija man yra tobulas įrankis.

Mano ilgametė klientė psichiatrė-psichoterapeutė sako: „Tu mane labai nuramini, pasakai, kad tada ir tada baigsis blogas poveikis, per tiek metų aš pasitikrinu ir žinau, kad taip ir bus, ir nustoju nerimauti.“

Likimo neišvengiamumas. Lietuviai turi posakį, kad kam lemta nuskęsti, nemirs kita mirtimi...

Išties mačiau tokių įvykių, gimimo datų, kad, atrodo, visi įvykiai buvo nulemti ir vyko tiksliai pagal astrologinį tvarkaraštį.

Vis dėlto manau, kad kuo daugiau turime vidinės asmenininės laisvės, galimybės rinktis, tuo labiau valdome savo likimą.

Vis dėlto manau, kad kuo daugiau turime vidinės asmenininės laisvės, galimybės rinktis, tuo labiau valdome savo likimą.

Vidinę laisvę aš suprantu taip: tai mūsų pačių sąmoningas gyvenimas išsivaduojant iš traumų, iracionalių įsitikinimų, saviempatijos ir empatijos trūkumo, prarasto identiteto, iškreiptų asmenybės ribų, nuvertintų gebėjimų, nesuformuotų įgūdžių ir viso kito, trukdančio mums siekti tokio gyvenimo, kokio natūraliai ir tikrai norime.

Ar yra gimusiųjų tokiu metu, kai žvaigždės ypač nepalankios. Ką jiems daryti?

Taip, yra žmonių, gimusių su nepalankiomis planetų pozicijomis ir aspektais, sunkia karma. Ką reiškia ta sunki karma?

Kad siela praėjusiame gyvenime neatliko namų darbų, gyveno neteisingai, nedvasingai. Dabar tokiai sielai reikalingas daug didesnis darbas su savimi.

Pirmiausia reikia priimti save netobulą, savo sudėtingą gyvenimą kaip atsineštą scenarijų ir vystytis. Dejavimas, likimo kaltinimas niekuo nepadės. Reikalinga sielos stiprybė.

O vadinamieji laimės kūdikiai?

Laimės kūdikių taip pat mačiau. Kai horoskope dominuodavo stiprios planetos, tai žmonės patvirtindavo, kad jiems iš tiesų viskas sekasi. Tai sielos, dešimtukais išlaikiusios savo praėjusio gyvenimo pamokas.

Kai horoskope dominuodavo stiprios planetos, tai žmonės patvirtindavo, kad jiems iš tiesų viskas sekasi. Tai sielos, dešimtukais išlaikiusios savo praėjusio gyvenimo pamokas.

O kaip su tais, kuriems žvaigždės rodo ankstyvą mirtį? Tapimą nusikaltimo auka?

Tokių horoskopų mačiau ne vieną. Turėjau klientę, kuriai astrologija rodė ankstyvą mirtį. Ji man sakė, kad save tik jauną įsivaizduoja karste.

Po konsultacijos ji nuėjo į savo teatro trupės repeticiją, kurioje vaidino ir mano vyras, todėl daugelis mane pažinojo, ir visiems pasigyrė, kad Violeta Liaugminienė pasakiusi, jog jauna mirsianti. Visi pasijuokė, išgėrė šampano...

Po metų, gastroliuodama su ta pačia teatro trupe Turkijoje, ji mirė. Jos mirties būstas pagal astrologiją jai rodė galimą ankstyvą mirtį nelaimingo atsitikimo užsienyje metu, mirties priežastis buvo rodoma galva...

Moteris nuskendo, tačiau mirties priežastis buvo galvos sutrenkimas į akmenis.

Mačiau ir nusikaltėlių, ir nusikaltimo aukų. Kai kurių žmonių horoskopai rodo taip tiksliai, kad skaitai lyg brėžinį, narplioji lyg detektyvą. Savo studentams duodu daugybę tokių realių pavyzdžių.

Gal galite papasakoti, kaip jūs susidomėjote astrologija. Kaip ji tapo jūsų profesija?

Į astrologiją atėjau visai netyčia. Pamačiusi dienraštyje skelbimą, kad Sankt Peterburgo Astrojogos mokykla „Canon“ renka kursą.

Buvau visiška skeptikė, bet kažkas, kažkokia keista jėga laikė paskaitose. Kai susidariau savo horoskopą, labai nustebau, kaip jis tiksliai mane apibūdino.

Mano gyvenime, šeimoje buvo tam tikrų retų aplinkybių ir jos mano žemėlapyje buvo užkoduotos. Po metų mokslų aš jau pradėjau sudarinėti horoskopus pati, dar po metų - turėjau savo pirmąjį kabinetą. Buvo 1994-1995 metai, kai Lietuvoje astrologija buvo kažkas nauja, keista.

Aš ja patikėjau, nors dar kokius penkerius metus tikrinau. Tai iškart tapo mano profesija. Taip susidėliojo žvaigžės, kad kai mokiausi, laukiausi savo antrosios dukrelės ir į buvusį darbą nebegrįžau.

Mano klientai pradėjo prašyti, kad pravesčiau mokymus. Taip natūraliai atsirado astrologijos mokykla „Uranija“, kuri dabar išaugo į VšĮ Astropsichologijos institutą „Uranija“.

Ar įmanoma iš to gyventi? Astrologija - ir jūsų vyro profesija. Gal turėtumėt atsargiai žiūrėti į potencialių konkurentų ruošimą?

Ar galima iš jos pragyventi? Taip, kai pradėjau savo astrologės karjerą, visada turėjau užrašymų porai savaičių į priekį. Dabar tas pats.

Na, o vyras daug metų keistai žiūrėjo, nesidomėjo, kol nepradėjo su manimi važinėti į Maskvą, į astrologų konferencijas. Jis nustebo, pamatęs, kad tiek daug vyrų, baigusių kelis universitetus, dėsto astrologiją. Ir po truputį pats susidomėjo, išmoko.

Dabar jis dėsto antram kursui prognostinę astrologiją. Taip jau mums žvaigždžių sudėliota, kad einame per gyvenimą profesiniu atžvilgiu kartu.

Kažkada kartu studijavome, kartu gavome paskyrimą ir dirbome Mažeikių naftos gamykloje, Klaipėdoje toje pačioje profesinėje mokykloje, kartu ir dabar dirbame.

Konkurencijos tikrai nebijau. Labai džiaugiuosi savo mokiniais, absolventais, sėkmingai dirbančiais. Aš labai myliu savo profesiją ir tą meilę jiems perduodu kartu su žiniomis.

Žinau, kad jie taip pat įsimyli astrologiją. Šią vasarą jau išleidome pirmą instituto astroterapeutų laidą.

Būna, kad ir 50-mečio sulaukusį žmogų kamuoja problema: jis dirba, per gyvenimą išbandė net kelias skirtingas profesijas, daug mokėsi, bet vis neranda savęs... Ką daryti - kentėti, kreiptis į psichologą, užimtumo tarnybą ar astrologą? O gal ne visiems darbas gali tapti švente?

Išties ne visiems nusišypso laimė atrasti save profesinėje veikloje. Kadangi daugiausiai valandų mes praleidžiame darbe, tai atrasti mielą širdžiai darbą yra didžiulė laimė.

Manau, kad to turėtų siekti visi, nes Kūrėjas kiekvieną iš mūsų apdovanojo kokiu nors talentu, kurį mes turime per gyvenimą atskleisti, save realizuoti.

O savęs neradęs 50-metis kreipsis pagal savo sąmonės brandumo lygį - kas į psichologą, astrologą, būrėją ar darbo biržą. Svarbiausia, kad kreiptųsi, ieškotų savęs ir prisiimtų atsakomybę už savo gyvenimą.

Stilius ir makiažas - Linos GIRDVAINIENĖS (+370 682 88299). Drabužiai - UNITED COLORS OF BENETTON, „Ligita boutique“. Už pagalbą puošiant astrologę dėkojame grožio salonui „Amber studija“ (J. Janonio g. 4).