Beveik pusę amžiaus scenoje praleidęs baritonas Maciulevičius sustoti neketina: „Dar liko daug vaidmenų“

Šiemet 70-metį minėsiantis vienas ryškiausių Lietuvos baritonų G. Maciulevičius neslepia – jubiliejus jam tikrai nėra finišo linija. Priešingai. Tai – tik dar viena premjera. 

„Jeigu teatrui būsiu reikalingas – dar pavaidinsiu, padainuosiu“, – laidos vedėjai Kristinai Rimienei pasakos jis.

Sunku tuo abejoti, kai artisto kūrybiniame bagaže – net 44 sezonai Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. O ir jo gyvenime, atrodo, visko tilpo daugiau nei vienam žmogui priklausytų: dėstymas muzikos akademijoje, radijo laidos, baritonų trio, keturios kompaktinės plokštelės ir artisto organizuojamas tarptautinis festivalis „Operetė Kauno pilyje“, kuris šiemet skaičiuoja jau 25-uosius metus.

Tačiau labiausiai stebina ne skaičiai, o tai, kad žmogus, kuris vienu metu per sezoną suvaidindavo daugiau nei 130 spektaklių, šiandien vis dar kalba ne apie nuovargį, o apie smalsumą. 

Scenoje kartu yra pasirodę ir vaikai, ir anūkai

Vienas simboliškiausių G. Maciulevičiaus sprendimų – jubiliejų sutikti ne restorane ir ne tarp tostų, o scenoje. Savo 70-ojo jubiliejaus proga, Gediminas dar kartą pasiners į Johanno Strausso operetę „Šikšnosparnis“. Scenoje jis atliks tą patį vaidmenį, kaip ir sulaukęs 50-ies bei 60-ies. Tik šįkart, kaip jis pats teigs laidoje, viskas bus kitaip. 

„Per tuos metus pasikeitė mano mąstymas. Ir meilę scenai dabar suprantu kitaip“, – pripažins baritonas. 

Laidoje netrūks istorijų, kurios nuskambės lyg teatro scenarijus. Pavyzdžiui, vieno spektaklio metu, Gediminas netikėtai pajuto stiprų smūgį į koją – akimirką net pasirodė, kad kažkas scenoje jį palietė. Tačiau atsisukęs suprato, jog už nugaros nieko nėra, o prieš akis – pilna salė žiūrovų ir dar visas spektaklis. 

„Pagalvojau, kad tai – kažkas keisto“, – prisimins jis. 

Tik jau ligoninėje paaiškėjo, kad tą vakarą scenoje jis dainavo su nutrūkusia Achilo sausgysle. Tačiau tai jo nesustabdė – G. Maciulevičius vis tiek užbaigė pirmąjį veiksmą.

Nors baritono gyvenimas neatsiejamas nuo scenos, teatras jo šeimoje niekada nebuvo tik jo vieno pasaulis. Per daugelį metų į spektaklius natūraliai įsitraukė ir artimiausi žmonės: scenoje yra pasirodę jo vaikai, o prieš keletą metų ypatingą akimirką scenoje padovanojo ir jo anūkas. 

Tuo metu teatre buvo statomas spektaklis, kuriam reikėjo vaikiško balso. Žinodamas, kad anūkas mokėsi Varpelio muzikos mokykloje, Gediminas pasiūlė jam pabandyti. Repeticijos virto rimtu iššūkiu, nes jų metu netgi buvo daromas įrašas, kuris vėliau buvo nusiųstas spektaklio kūrėjui, kompozitoriui į Austriją. Galiausiai anūkas tapo spektaklio dalimi. 

„Beveik visi mano anūkai ir vaikai dalyvavo spektakliuose“, – džiaugsis G. Maciulevičius.

Tiesa, nors nė vienas iš jų nepasirinko profesionalaus scenos kelio, Gediminas dėl to nesigaili. Pasak jo, teatras yra nepaprastai gražus, bet kartu ir labai sunkus gyvenimo būdas, reikalaujantis visiško atsidavimo.

Talentus puoselėja ne tik scenoje

Paties Gedimino talentas buvo pastebėtas labai anksti. Dar būdamas vienuoliktoku, jis tapo pirmuoju nacionalinio konkurso „Dainų dainelė“ laureatu ir nugalėtoju. Tuomet muzikos virtuozas dainavo mokyklos kvartete, ir iki šiol saugo šį apdovanojimą kaip ypatingą savo kelio pradžios simbolį. 

Per ilgą kūrybinį kelią, artistas pelnė ir ne vieną kitokį reikšmingą įvertinimą. Tarp jų – ir „Kristoforo“, ir dvi „Fortūnos“ statulėles, teatro apdovanojimas „Orfėjas“ bei Kauno valstybinio muzikinio teatro auksinis ženklas. 

Vis dėlto G. Maciulevičius laidoje pripažins, kad jam svarbiausi ne apdovanojimai, o galimybė ir toliau būti scenoje.

Kūryba Gedimino gyvenime nesibaigia ir nusileidus teatro uždangai. Namuose jo laukia dar vienas pomėgis, kuriam jis skiria ne mažiau fantazijos ir dėmesio detalėms – maisto gamyba. 

Atlikėjas laidoje pasakos, kad virtuvėje, kaip ir scenoje, jam patinka eksperimentuoti, ieškoti naujų derinių ir kurti gerą nuotaiką. Pastaruoju metu ypatingą vietą jo virtuvėje užėmė desertai, o visai neseniai Gediminas iškepė Napoleono tortą, kuriuo vaišino ir kolegas teatre. 

„Sakė, kad labai skanus“, – su šypsena prisimins jis. 

Nesvarbu, ar tai būtų scena, ar virtuvė – Gediminui svarbiausia išlieka tas pats: kurti, dalintis ir dovanoti žmonėms geras emocijas.

Laidos žiūrovai išgirs ir vieną netikėčiausių Gedimino prisiminimų iš teatro užkulisių. Kaip vieno spektaklio metu, jo kolegai atliekant solo partiją, scenoje netikėtai pasirodė nekviesta viešnia – katė, ir kaip toks vakaro netikėtumas prajuokino visą salę žmonių...

„Floristiniame deserte“ – miško fėjų oazė

Šįkart „Floristinis desertas“ žavės ne tik gėlių kompozicija, bet ir nedidele kelione į kitokį floristikos pasaulį. Floristikos dizainerė K. Rimienė kurs baltai žalią kompoziciją, kurioje susitiks gamtos šiluma, netradicinės formos ir elegancija.

Šios kompozicijos pagrindu taps ne įprastas puokštės komponavimas, o specialiai paruošta floristinė konstrukcija. Kristina naudos smulkintus aspidistros lapus, kuriuos suvers ant floristinės vielutės ir iš jų suformuos dekoratyvias, banguojančias formas. 

Šalia žalumos atsiskleis kruopščiai atrinkti žiedai: astilbės, išskirtiniai vėdrynai Ranunculus Butterfly, elegantiškos simbidžio orchidėjos bei tankialapė karpažolė – visžalis augalas iš Kristinos anytos kiemo.

Rezultatu taps ne klasikinė stalo puošmena, o dekoratyvi floristinė instaliacija, primenanti mažą stebuklingą mišką: lengvą, organišką ir kiek paslaptingą. „Man atrodo, kad ši kompozicija pavyko labai subtili ir kartu labai gyva – lyg mažas pasakų pasaulis“, – šypsosis Kristina.

O laidos pabaigoje visus, kuriems artima floristika, kūryba ir gėlių pasaulis, ji pakvies nepraleisti jau liepos mėnesį Akmenių dvare, Kėdainių rajone, įvyksiančių tarptautinių floristikos mokymų. 

Į Lietuvą atvyks aukšto lygio meistrai iš Singapūro – Harijanto Setiawan – ir Meksikos – Elvia Carasco – kurie dalinsis technikomis, idėjomis ir požiūriu į šiuolaikinį floristikos dizainą. 

Laida „Pasaulis pagal moteris“ – sekmadieniais, 10 val. per TV3.