Aktorė atskleidė, kodėl net ir su puikiais aktoriais kuriami serialai tampa pernelyg tiesmukiški, nuobodūs ir nebeįdomūs mąstančiam žiūrovui. Priežastis – stambiųjų studijų kūrybinės gairės, susijusios su žiūrovų įpročiais.
Dviejų ekranų politika
Aktorė atkreipė dėmesį į sąvoką, kurią didelės studijos dabar vadina „dviejų ekranų politika“ (angl. second screen viewing). Pasak Džamil, tai yra reikalavimai, kuriuos televizijos ir kino studijos teikia režisieriams ir scenaristams.
„Tai reiškia, kad jūs turite atsižvelgti į tai, jog žmonės nuolat žiūri televizorių su telefonu rankose“, – teigia Džamil.
Būtent šis faktas esą verčia kūrėjus supaprastinti siužetą, kad žiūrovai galėtų lengvai sekti įvykius net tada, kai naršo savo telefone, tikrina socialinių tinklų srautus ar apsiperka internetu.
Kodėl serialai kalba per daug tiesmukai?
Aktorė pabrėžia, kad ši taisyklė paaiškina, kodėl pastaruoju metu net ir geruose serialuose, kuriuose vaidina puikūs aktoriai, personažai kalba pernelyg akivaizdžias tiesas apie tai, kas vyksta.
„Jie atskleidžia visą siužetą, visas savo emocijas ir motyvus. Tarsi kalba tapo per daug tiesmukiška“, – aiškina Džamil.
Pasak jos, scenaristams nurodoma rašyti taip, kad žiūrovai galėtų nuolat „skrolinti“ ar pirkti internetu, tuo pat metu stebėdami serialą. Dėl šios priežasties niekas neturi būti per daug sudėtinga, painu ar išmoninga.
Tyčinis turinio supaprastinimas ir jo kaina
Šis tendencingas supaprastinimas yra tyčinis veiksmas. Televizijos turinio kūrėjai nejučia pripažįsta, kad bando sumažinti intelekto reikalavimus savo produkcijai, nes, tikėtina, didžioji dalis auditorijos nuolat blaškosi.
„Mes tarsi sąmoningai supaprastiname turinį, ir tai veda prie mažiau apgalvotos, mažiau įdomios ir mažiau mąstančios visuomenės“, – apibendrina Džamila Džamil, palikdama retorinį klausimą apie tai, ar kokybiškas, sudėtingas ir mintį skatinantis turinys tampa praeitimi.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą