Atkūrus nepriklausomybę, Č. Juršėnas tapo viena svarbiausių Lietuvos politinio gyvenimo figūrų. 1990 m. jis buvo išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą–Atkuriamąjį Seimą ir balsavo už Kovo 11-osios Aktą, atkuriantį Lietuvos nepriklausomybę.
Vėliau tris dešimtmečius dirbo parlamente – buvo Seimo narys net šešias kadencijas, 1993–1996 m. ėjo Seimo Pirmininko pareigas, laikinai vadovavo Seimui ir kitais laikotarpiais.
Jo vadovavimo metu buvo priimti pagrindiniai įstatymai, įtvirtinę Konstitucijos nuostatas bei valstybės institucijų veiklą – Prezidento, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo ir kitų institucijų.
Č. Juršėnas aktyviai dalyvavo užsienio politikoje – vadovavo parlamentinių ryšių grupėms su Kinija ir Vokietija, buvo Užsienio reikalų komiteto narys, atstovavo Lietuvai Tarpparlamentinėje sąjungoje.
Be politinės veiklos, jis išliko ištikimas žurnalistikai ir švietimui – yra Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, Visuotinės lietuvių enciklopedijos redakcinės tarybos narys, kelių žinynų ir knygų autorius.
2004 m. jam suteiktas Mykolo Romerio universiteto Garbės daktaro vardas.
Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta jo naujausia knyga „Nenuobodaus gyvenimo mozaika“, kurią išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla (2023 m.).
Literatūrologai pastebi, kad knygos autoriaus liudijimai išliekamąją vertę įgyja per gyvą, autentišką pasakojimą, kuriame aprašomi ne tik gyvenimo, bet ir profesinės veiklos kelyje sutikti žmonės.
Renginyje dalyvavusieji galėjo įsigyti knygą ir gauti autoriaus autografą su kiekvienam skirtu asmeniniu linkėjimu. Č. Juršėnas dalijosi nuotaikingais, autentiškais, ironiškais bei autoironiškais atsiminimais apie atgimusios Lietuvos valstybės kelią ir jame sutiktus žmones.
Renginyje dalyvavo ir signataras Justas Vincas Paleckis – knygos autoriaus bendražygis ir bičiulis. Jo įžvalgos vakarui suteikė dar daugiau istorinės atminties bei gyvos patirties.
Jaukų ir prasmingą vakarą lydėjo įdomios įžvalgos, prisiminimai bei gyvas pokalbis su skaitytojais. Štai Česlovo Juršėno mintis apie šiuolaikinę žurnalistiką:
„Dabar rašoma apie nusikaltimus, seksą ir visa kita. O rimti dalykai, pavyzdžiui, po Seimo posėdžio, kuriame buvo priimta keletas labai rimtų įstatymų, – lieka nuošalyje.
Jei vienas šmikis ar nepraustaburnis per mikrofoną beveik išsikeikia, tai būtent apie tai parašo visi laikraščiai.
Žinoma, aiškina, kaip tas keikėsi, kad nebuvo pakankamai reaguota ir taip toliau. O kad buvo priimti keli svarbūs įstatymai – kažkuris laikraštis tai paminėjo viena eilute. Toks dabar stilius.“
„Esu su tuo susidūręs ir kalbėjęsis su pačiais žurnalistais. Aiškinau jiems: jūs gi supratingi žmonės, visi mokyti – su aukštuoju išsilavinimu, kai kurie net mokslus užsienyje baigę.
Tai sakau – kaip jūs sau šitai leidžiate? Na, sakau, pakilkite šiek tiek aukščiau bambos, nes viskas, kas žemiau bambos – štai visa tai gražu, įdomu, aprašoma, rodoma ir taip toliau.
Sakau – pakilkite nors penkiais centimetrais aukščiau bambos. O man buvo atsakyta: ‘O kas užtikrins biznį per reklamą? Ar bus reklama, kai bus tik tai, kas virš bambos?
O jeigu žemiau bambos nebus – nebus reklamos, nebus biznio.’ Tai va, toks tas gyvenimas, tokios kapitalizmo grimasos.“
Ir tradiciškai Česlovas Juršėnas visuomet kišenėje nešiojasi Lietuvos Respublikos Konstituciją, kurią pademonstravo vos tik buvo paklaustas. Jis paaiškino, kad nešiojasi ją todėl, jog atmintinai nemoka, tačiau visada gali pacituoti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą