„Dakar Classic“ nugalėtojas Karolis Raišys – apie gandus dėl pavogtų mechanikų: „Kažkas sakė, kad maišuose juos išsivežiau“

Dakaro ralis – tai sportas, kuriame materialūs prizai nublanksta prieš vidinę pergalę, o kiekviena klaida dykumoje gali kainuoti ne tik laiką, bet ir galimybę pasiekti finišą. 

Šį trečiadienio vakarą LNK laidoje „Šeškinės 20“ susibūrė šių metų Dakaro ralio dalyviai – „Dakar Classic“ kategoriją laimėjęs Karolis Raišys, lenktynių veteranas Benediktas Vanagas, Dakare sėkmingai debiutavę Ernestas Česokas bei Mindaugas Sidabras ir motociklininkas Dovydas Karka, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Karolis Raišys paaiškino, kad jo kategorijoje varžomasi su technika, kurios modeliai Dakare dalyvavo nuo pat ralio ištakų. „Važiavau su 1978 metų „Land Rover 109 Station Wagon“ automobiliu.

„Classic“ kategorijoje važiuojame automobiliais, kurie Dakaro ralyje dalyvavo nuo pat pirmojo ralio 1979 metais iki 2005 metų. Aš, aišku, pasirinkau seniausią“, – pasakojo Karolis.

Sportininkas atskleidė ir netikėtą sprendimą dėl savo šturmano pasirinkimo. „Nusprendžiau, kad reikia prancūziško šturmano.

Vis dėlto ralis prancūziškas, tokiu automobiliu pirmame Dakare važiavo du prancūzai. Norėjau labiau įsijausti į ralį. Aš jį pažinojau iš Monte Karlo ralio, bet niekada nebuvom kartu susėdę.

Išsiunčiau jį į komandiruotę į Maroką pažiūrėti, kas yra smėlis, nes jis nebuvo ant smėlio nieko turėjęs, jokios navigacijos. Tada susitikom gyvai.

Aš šiek tiek praktikos turėjau, jis teorijos. Bandėm jungti. Jungėm, jungėm. Kažką šnekėjom. Jis kažką šnekėjo – aš nesupratau. Galų gale – pravažiavom“, – su šypsena pasakojo Karolis Raišys.

Karolis taip pat šmaikščiai pakomentavo sklandžiusius gandus apie „pavogtus“ kitų komandų mechanikus. „Jo, visko buvo. Na, mechanikai nepavogti, sveiki, gyvi.

Kaip ten kažkas sakė, kad maišuose aš juos išsivežiau. Viskas gerai. Su tais pačiais maišais aš juos ir grąžinau“, – juokėsi sportininkas K. Raišys.

Laidoje „Šeškinės 20“ savo patirtimi dalijosi ir Dakaro naujokai Ernestas Česokas bei Mindaugas Sidabras, savo klasėje iškovoję trečiąją vietą. Mindaugas atskleidė, kad mintis pačiam sėsti už vairo kilo po daugybės metų stebint varžybas iš šalies.

„5 kartus važiavau žiūrėti. Tai jau praeitais metais sakau, kad daugiau nebegaliu važiuoti tik žiūrėti.

Čia tas pats kaip alkanam žiūrėti į steiką, kai kas nors valgo. Tai tada pernai grįžęs jau nusprendžiau, kad reikia organizuotis ir pradėti tą kelionę pačiam“, – dalijosi Mindaugas.

Jau 14 kartų Dakare dalyvavęs Benediktas Vanagas neslėpė, kad motyvacija grįžti į dykumą kyla ne iš materialinių paskatų.

„Žinokit, negaliu pasakyti, kad čia sėdi labai sveiki žmonės, bet mes turbūt ieškome ribų. Tai čia vienas dalykas ir antras dalykas, tai bandom susipažinti su savimi kelionėje“, – pasakojo Benediktas.

Paklaustas apie sudėtingas higienos sąlygas ir gamtinius reikalus ilgų distancijų metu, lenktynininkas neslėpė, kad kiekvienas lenktynininkas randa savo būdą.

„Aš nededu specialių įrangų. Galima sauskelnes dėtis, galima dėtis tokią specialią šlangelę ir ją išsivesti į lauką arba galima kentėti. Tai aš kažkaip tai senamadiškas. Kenčiu“, – atviravo B. Vanagas.

Motociklininkas Dovydas Karka atskleidė, kiek gali kainuoti motociklo paruošimas Dakaro raliui. „35 tūkstančiai, tiek kainuoja nusiperkant tiesiog iš parduotuvės.

O jeigu į Dakarą sukonstruoti norėtumėt, tai dar plius kokie 20 tūkstančių. Dar padangas keiti kiekvieną dieną, bet ten tos padangos nesulyginsi su mašinų, aišku“, – pasakojo Dovydas.

Nepraleiskite pokalbio su Dakaro dalyviais laidoje „Šeškinės 20“ – jau šį trečiadienio vakarą, 20 val., per LNK.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder